„Tai ne mokslinis pranešimas, o įžanga į diskusiją, koks turėtų būti kaimas, kokiame kaime norime gyventi. Kiekvienas skirtingai įsivaizduojame ateitį, puoselėjame skirtingus lūkesčius, todėl reikia susitarti“, – apie diskusijų būtinybę kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.
Kaip vieną iš naujovių ji pasiūlė perėjimą nuo šakinės politikos prie regioninės, t. y. remti ir skatinti ne tik ūkio sektorius, bet pirmiausia regionus. Lietuvoje sprendimai dažniausiai priimami vadovaujantis vidutiniais šalies rodikliais, kurie neatspindi teritorinių skirtumų ir ypatybių, „užtušuoja” gilias regionines problemas.
Pradėti nuo verslo išvadavimo
„Naujausių apklausų duomenimis, didžiojo dauguma jaunimo nenori imtis verslo. Tai rimtas signalas, kad kažkas valstybėje ne taip, – kalbėjo per Žaliosios knygos pristatymą Lietuvos žemės ūkio universitete rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas Gintas Umbrasas. – Jaunimas mato, kad sąlygos privačiai iniciatyvai nėra labai palankios”.
Net ir nagingi kaimo meistrai neskuba imtis savo verslo. G. Umbraso teigimu, kaimas ir sunkmečiu yra išlaikęs potencialą ir galimybes pirkti paslaugas – tai jo stiprybė. Tačiau tarp kaimo bendruomenės narių beveik nėra ekonominių santykių, t. y. vyksta natūriniai mainai, o ne prekių ir paslaugų pirkimas. G. Umbrasas siūlo mažinti administracinę naštą pradedantiems verslininkams, nemokamai išduoti verslo liudijimus ir tokiu būdu legalizuoti „pilkąjį“ verslą.
Atsisakyti detaliųjų planų
Susirinkusieji plojimais palydėjo Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Jono Jakaičio pranešimą, kuriame supažindinta su pasiūlymais keisti reikalavimus detaliųjų ir techninių planų rengimui.
Anot J. Jakaičio, analizė atskleidė, kad dalis planų dubliuoja vieni kitus, todėl detaliųjų planų poreikį galima sumažinti net 80 proc. ir smarkiai sutrumpinti visų procedūrų trukmę. Anot J. Jakaičio, nuo perdėto reglamentavimo kenčiame visi, tai trukdo didinti šalies konkurencingumą.
Sumažinti biurokratinę naštą
Ar gali kaimo žmogus daryti įtaką politikų priimamiems sprendimams ir ar yra galimybė būti išgirstam? Apie diskusijoje kalbėjo Tauragės vietos veiklos grupės pirmininkė Nijolė Tirevičienė. „Žemės ūkio ministerija mus išgirsta, atsižvelgia į dalį pasiūlymų, bet labai dažnai susiduriame su vienas kitam prieštaraujančiais įstatymais, o tuose prieštaravimų labirintuose mums niekas negali padėti. Sumanę pritaikyti rekreaciniams poreikiams apleistą žemės lopinį, bendruomenės nariai pusantrų metų varsto įvairių įstaigų duris nešini krūva popierių, o pabaigos nematyti”, – dalijosi savo patirtimi N. Tirevičienė.
Jai pritarė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. „Susidūrę su biurokratinėmis kliūtimis, bendruomenių nariai linkę nuveikti mažesnius darbus savo lėšomis, atsisako galimybės pasinaudoti parama”, – sakė G. Burokienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į bendruomenių ir seniūnų, teigdama, kad Vietos savivaldos įstatymas turėtų įpareigoti seniūnus paisyti vietos bendruomenės nuomonės.
Iš Žaliosios knygos gims Baltoji knyga
Žalioji knyga parengta kartu su Žemės ūkio ministerija. Joje pristatomos naujausios kaimo politikos idėjos ir pagrindiniai ateities iššūkiai Lietuvai, tuo norint paskatinti asmenis ar organizacijas pareikšti savo nuomonę, kritines pastabas ar alternatyvius problemų sprendimo būdus. Žalioji knyga – tai tarsi kaimo ateities juodraštis, kurį reikia braukyti, kelti klausimus, abejones, rašyti pastabas, pasiūlymus. Vėliau šių diskusijų pagrindu turėtų gimti Baltoji knyga – oficialus dokumentas, kuriuo turės vadovautis esantieji valdžioje.
Žalioji knyga turėtų pasiekti ne tik žemdirbių, kaimo organizacijas ir čia veikiančių valstybinių institucijų darbuotojus, bet ir miesto gyventojus, klausiant jų nuomonės apie kaimo politiką.
Knygos pristatyme dalyvavusi ŽŪM vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė tikino, kad ministerija įsiklausys į visų kaimo gyventojų nuomonę, surinks jų gerąją patirtį ir 2010 m., remiantis turima informacija, parengs dokumentą, kuriame būtų nustatytos pagrindinės kaimo raidos kryptys ir perspektyvos.
Anot žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, turėti aiškias gaires svarbu dar ir todėl, kad 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES, o tam reikia tinkamai pasiruošti.
