„Mėsinius galvijus ūkininkai draudžia retai“, – sako Mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras.
Pagrindinė priežastis – draudimo įkainiai. Nedaug draudėsi, kai draudimo dalis buvo kompensuojama (iki 2009 m. gruodžio 9 d.), o dabar norinčiųjų ar galinčiųjų drausti dar sumažės. Be to, ūkininkai vis dar nepasitiki draudikais.
Štai Leliūnų sen. (Utenos r.) ūkininkaujantis Arūnas Kudrevičius sako, kad apie galvijų draudimą gal susimąstytų, jeigu užsiimtų labai intensyviu ūkininkavimu. Dabar ūkininkas surado „aukso viduriuką“ – nesiekia rekordinių primilžių, labai rūpinasi karvių sveikatingumu.
„Per daugelį metų gyvulių kritimo indeksas mano ūkyje yra labai žemas, todėl drausti neapsimoka“, – sako A.Kudrevičius.
Prienų r. ūkininkas M.Butkevičius nepamiršo blogų santykių su viena draudimo kompanija.
„Nuolat didino įkainius, kol man trūko kantrybė. Siūlymų netrūksta, tačiau kol kas, mano skaičiavimais, neapsimoka drausti. Žinoma, būna nelaimių, tačiau dabartiniai įkainiai sunkmečio metu tikrai per dideli“, – sako M.Butkevičius.
Jankų kaime (Kazlų Rūdos r.) ūkininkaujantys Birutė ir Mindaugas Kerušauskai irgi remiasi savo patirtimi.
„Per brangu. Nors buvo gyvulių kritimų, patyrėme nuostolių, tačiau apskaičiavę pamatėme, kad draudimo kompanijai būtume sumokėję dar daugiau“, – sako B.Kerušauskienė.
Taisyklės buvo neskaidrios
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius apgailestauja, kad valstybė panaikino draudimo kompensacijas.
„Anksčiau gyvulius auginę ūkininkai turėjo lengvatų – buvo kompensuojama iki 50 proc. draudimo įmokų. Todėl besidraudžiančiųjų buvo daugiau“, – tikina T.Nenartavičius.
Jis sako, kad valstybė paskubėjo nutraukti kompensacijas.
„Idėja buvo gera. Tokia tvarka Vakarų Europos šalyse ir dabar, krizės metu, egzistuoja. Kodėl jos atsisakyta Lietuvoje? Mano nuomone, šią idėją sužlugdė blogas administravimas. Nepasitarus su draudikais buvo sukurtos nepakankamai skaidrios taisyklės, todėl atsirado galimybių piktnaudžiauti“, – sako T.Nenartavičius.
Priminsime, kad 2009 m. sausio mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas kai kuriose draudimo įmonėse įtarusi galimą valstybės paramos ūkininkams grobstymą draudžiant gyvulius. Tada manyta, kad įstatymo spragomis linkę pasinaudoti ir draudikai, ir ūkininkai.
Peržiūri draudimosi programas
Ūkininkai priekaištauja draudikams dėl didelių įkainių. Nuo ko priklauso įmokų dydis?
„Nuo rizikos aplinkybių. Kuo pasirenkamas didesnis pavojų spektras, tuo didesnė draudimo įmoka, nes išauga rizika draudimo bendrovei. Žinoma, priklauso nuo draudimo sumos – kuo didesnė banda, tuo tarifas gali būti mažesnis, tačiau suminė išraiška didesnė“, – sako T.Nenartavičius.
O kokios nelaimės dažniausiai persekioja šalies ūkininkus?
„Ugnies rizika, ligų ir uždusimo, kai sugenda ventiliacijos sistemos, rizika“, – trumpai išvardija draudikas.
Kolegai iš esmės pritaria AB „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Radziūnas: „Nors kompensacijų neliko, tačiau ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurie rūpinasi savo finansais, tebesidraudžia, gal tik peržiūri draudimosi programą, t. y. pasirenka labiau pavojingas rizikas, kurios vienu metu gali atnešti didelių nuostolių. Pagalvokime – jeigu kiltų epideminė liga, neapdraustas verslas žlugtų. Tik apsidraudęs galėsi verslą pradėti iš naujo“, – sako A.Radziūnas.
Anksčiau ūkininkai neretai rinkdavosi ir smulkesnes rizikas, pavyzdžiui, drausdavo nuo neinfekcinių ligų, vagysčių, žvėrių užpuolimo, o dabar daugiau renkasi vadinamąsias nedažnines žalas, bet jų pavojus labai didelis – ugnies rizika, gamtinių jėgų rizika bei draudžia nuo pavojingų užkrečiamų ligų.
Pasak „PZU Lietuva“ turto rizikų vyr. eksperto Andriaus Dambrausko, nutraukus kompensacijų mokėjimą gyvulių draudimo apimtis sumenko.
„2009-aisiais, palyginti su 2008 m., gyvulių draudimo apimtis sumažėjo apie 80 proc. Gyvulius vis dar draudžia klientai, kurie tai daro jau daug metų, dar nuo tų laikų, kai nebuvo kompensavimo sistemos“, – sako A.Dambrauskas.
NMA duomenimis, iš viso draudimo kompensacijų 2008 m. sumokėta 19,52 mln. Lt, o 2009 m. – 22,64 mln. Lt. Tačiau NMA tikina neturinti atskirų duomenų apie gyvulių draudimą.
Krizės metu rizikuoti itin pavojinga
Vakarų šalyse gyvulių draudimas įleidęs šaknis. Lietuvoje tvyro nepasitikėjimas tarp draudikų ir ūkininkų. Pavyzdžiui, prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje draudimo sistema veikė labai sklandžiai.
Kada Lietuvoje padėtis pasikeis? Ar krizė – nepalankus metas naudotis draudimo paslaugomis?
Pasak A.Radziūno, daug ekspertų prognozavo, kad panaikinus draudimo įmokų kompensavimą draudimas žlugs, tačiau taip neatsitiko.
„Manau, kad draudimas kaip tik būtinas krizės atveju. Kai įmonė dirba pelningai, kai turi atliekamą milijoną litų, tai ūkininkas susigundo rizikuoti, o štai dabar, kai kiekvienas praradimas gali būti lemtingas, apie draudimą verta pagalvoti“, – pataria A.Radziūnas.
