Augalininkystės ūkių savininkai jau pradeda sudarinėti išankstines sutartis su žaliavos supirkėjais. „Dabar stebime pasaulines tendencijas, kainas biržose. Jau sudaromos sutartys parduoti rapsus. Jų kainos gana geros: artėja prie praėjusiais metais sutartyse fiksuotų – 960 Lt už toną. O kviečių kainos kol kas nepalankios, tad laukiame jų augimo“, – tvirtino Panevėžio rajono grūdų ir rapsų augintojas Donatas Šmiginas.
Ūkininkas sakė, jog pirkimo–pardavimo sutartis su žaliavos supirkėjais pasirašinėja jau antrus metus. Tačiau pastebėjo, kad išankstinius įsipareigojimus dėl grūdų pardavimo prisiima tik maždaug pusei derliaus. Kitą pusę grūdų parduoda be išankstinių sutarčių.
Jo manymu, išankstinės sutartys, kuriose nurodytos kainos, leidžia augintojams planuoti pajamas, investicijas. Maža to, anot D.Šmigino, pasirašant išankstinę sutartį kai kurios žemės ūkio produkcijos supirkimo įmonės duoda avansą.
„Galima gauti iki 50 proc. sutartyje fiksuotos sumos. Tai labai gera sąlyga tiems, kuriems pavasarį reikia apyvartinių lėšų“, – samprotavo augalininkystės ūkio savininkas.
Išankstines sutartis vertina skeptiškai
Išankstinių sutarčių sudarymą skeptiškai vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. „Nesuprantu tų ūkininkų, kurie sudarinėja tokias sutartis. Įsipareigoja, nustato kainą, o paskui verkia, kai rinkoje pasikeičia situacija. Taip buvo prieš trejus metus“, – pareiškė LŪS pirmininkas.
2007-uosius augintojai vadina auksiniais metais. Tuomet stipriai šoktelėjusios grūdų kainos gerokai papildė ūkininkų kišenes. Tačiau rūpesčių tada turėjo tie augintojai, kurie buvo sudarę išankstines pirkimo–pardavimo sutartis.
Pasikeitus situacijai rinkose, sutartyse užfiksuotos kainos išaugo beveik dvigubai. Ūkininkams nepavykus persiderėti su grūdų supirkėjais dėl kainų, jie vienašališkai nutraukinėjo sutartis, mokėjo netesybas ir derlių pardavinėjo aukštesnėmis kainomis.
J.Talmantas pripažino, kad tokiu atveju, kai reikalingos apyvartinės lėšos ir jas avansu sumoka supirkėjas, pasirašyti išankstinę sutartį naudinga.
Geriausia, anot LŪS pirmininko, derliaus pardavimo riziką išskaidyti. „Rekomenduočiau 30 proc. derliaus parduoti per javapjūtę, 30 proc. – lapkričio–gruodžio mėnesiais ir dar tiek pat pasilikti kovo mėnesį. Tuomet nepriklausomai nuo rinkos bangavimų pajamos išsilygina“, – aiškino J.Talmantas.
Siūlo pasitarti su juristu
LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis kvietė ūkininkus būti atidžius pasirašant žaliavos pardavimo sutartis. „Jie turėtų atidžiai perskaityti ne tik tai, ką patys įsipareigoja, bet ir ką įsipareigoja supirkimo įmonės. Patarčiau neskubėti, nepagailėti keliasdešimt litų ir sutartį parodyti juristui“, – pastebėjo grūdų ir rapsų augintojas V.Janušonis.
Anot pasvaliečio, supirkėjai nori kuo daugiau uždirbti, o ūkininkams pristinga vadybinių ir derybinių įgūdžių. Todėl jie neretai pralaimi. „Manau, kad ūkininkai, ypač tie, kurie parduoda didelius kiekius grūdų ir rapsų, turėtų atkakliau pasiderėti dėl sau palankesnių kainų. Juk jie patiria transportavimo, kitų išlaidų“, – samprotavo V.Janušonis.
Nori palenkti į savo pusę
Siekiant užtikrinti lygiaverčius pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius prieš 6–7 metus Vyriausybės nutarime buvo patvirtintos tipinės pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Iki tol perdirbėjai vienašališkai nuspręsdavo, kokiomis sąlygomis gamintojai jiems pardavinės pieną.
Pasak J.Talmanto, dabar į sutartis žiūrima kitaip – įsipareigojimų turi laikytis ir gamintojai, ir perdirbėjai bei supirkėjai.
Pieno gamintojų asociacijos vadovas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad tipinėje pieno pirkimo–pardavimo sutartyje yra gamintojams palankių momentų. Vienas jų – nesusitarus dėl palankios kainos galimybė nutraukti sutartį apie tai įspėjus kitą šalį prieš 15 dienų.
„Dėl šio termino perdirbėjai nėra patenkinti. Pieno taryboje jie iškėlė klausimą, kad šis terminas būtų pailgintas iki 90 dienų. Asociacija tam nepritaria, nes įtariame, kad perdirbėjai sutarties sąlygas nori palenkti į savo pusę. Jų siūlomas terminas nebūtų palankus paprastiems kaimo gyventojams, kurie parduoda pieną ir neseka pokyčių pieno rinkoje“, – sakė A.Stančikas.
Perdirbėjų laiškuose įžvelgia bauginimą
Stambaus pieno ūkio savininkas Algis Kisielis tvirtino, jog perdirbimo įmonė visuomet perspėja dėl pieno supirkimo kainų pokyčių.
„Kartais per mėnesį ir po kelis laiškus gauname. Štai neseniai buvo perspėję, kad nuo kovo 1 dienos pieno kainą už kilogramą dar mažins 3 centais, o vėliau atėjo laiškas, kuriame tokie ketinimai atšaukiami“, – kalbėjo pieno gamintojas.
Ūkininkas palankiai vertina tipinės pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, kuria numatoma galimybė pakeisti pieno perdirbėją apie tai jį informavus prieš 15 dienų. Tačiau pieno gamintojas tikino tokia sąlyga nesinaudojęs, nes jau nemažai metų yra ištikimas vienai perdirbimo įmonei.
Pieno gamintojai pastebi ir tai, kad perdirbėjai, keisdami pieno kainas, randa psichologinių priemonių, kaip paspartinti ūkininkų apsisprendimą. Ūkininkai sako, kad juos nemaloniai nuteikia perdirbėjų atsiųsti laiškai, kuriuose informuojama ne tik apie kainų pokyčius, bet ir priduriama, jog, gamintojams nepatvirtinus sutikimo dėl naujos kainos, atitinkamą dieną į jų kiemą nebeužsuks pienvežis.
Derybose jaučia kooperacijos svorį
Žemės ūkio produkcijos kooperatyvų atstovai tvirtina, kad kitokios žaidimo taisyklės tarp supirkėjų bei perdirbėjų ir gamintojų kooperatyvų.
„Mes nesivadovaujame tipinėmis sutartimis. Tai jau dviejų subjektų susitarimas. Esant pieno rinkos pokyčiams mes galime susėsti ir derėtis“, – kooperacijos svorį jaučia pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas A.Stančikas.
Pasak LŪS pirmininko, kooperatyvo „Lietuviški javai“ nario J.Talmanto, perdirbėjams ir supirkėjams tenka skaitytis su kooperatyvais. O ūkininkams kooperacija naudinga ir parduodant, ir perkant.
Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius:
Pienas turi būti perkamas tik pagal sutartis. Pasistengta, kad Vyriausybės patvirtintose tipinėse pieno pirkimo–pardavimo sutartyse svarbios sąlygos būtų palankios gamintojams. Sutartyse nurodyti ir kiekiai, ir kainos, ir rodikliai, ir terminai. Manome, kad tai svarbu smulkesniems ūkininkams, kurie galbūt turi mažiau galimybių gauti informaciją. Nors teisininkai sako, kad jose per daug smulkmenų nurodyta. Sutartyse turi būti nurodomos kainos, bet numatyta galimybė jas keisti papildomais protokolais.
