Į taliją numojama ranka
Per didžiausias metų šventes Prancūzijos ūkininkai stengiasi patiekti į prekybos centrus ir turgus kuo daugiau žąsų, ančių ir kalakutų. Mat prieš pat Kalėdas ir Naujuosius metus šių paukščių paklausa labai išauga. Ko vertas vien žąsies kepenėlių paštetas, toks populiarus tarp prancūzų per įvairiausias neeilines progas. Ūkininkė būtinai patieks savo šeimai šio skanėsto, tepamo ant baltos paskrudintos duonos.
Nusipenės fermerė sau ir antelę. Iškeps ją kuo skaniausiai – su slyvomis ir obuoliais, apteptą medumi ir naminiu sviestu. Gardumėlis! Tai kas, kad riebalai varvėte varva – prancūzų ūkininkai nuo seno mėgsta sočiai pavalgyti ir numoja ranka į patiekalų kaloringumą. Tačiau pagrindinis prancūzų žiemos švenčių patiekalas visada buvo, yra ir bus kalakutas. Jeigu šių gražuolių ūkininkė neaugina pati, būtinai sėda į automobilį ir nurūksta į gretimą fermą, o jau ten išsirenka paukštį, kokį nori. Labai jau reta kaimo gyventoja nusiperka gatavai iškeptą kalakutą (nors parduotuvėse jų pilna).
Svarbiausia – kalėdinis namukas
Suomių ūkininkų namuose iki Kalėdų likus dar geram mėnesiui ima sklisti gardžiausi kepinių aromatai. Jautri uoslė kaipmat pagauna kardamonų, imbierų, apelsinų žievelių kvapus. Šių prieskonių gausiai dedama į imbierinę tešlą, iš kurios čia įprasta kepti įvairių formų sausainius. Kad ir kaip būtų ūkininkė užimta, vakarais su vaikais ji būtinai atsisėda lipdyti imbierinio namelio. Vėliau jį, apibarstytą kokosų drožlėmis ir kitaip išpuoštą, pastato stalo viduryje.
Prieš Kalėdas ūkininko šeima, kaip ir pridera, išsimaudo suomiškoje pirtyje. O paskui visi sėda už stalo, ant kurio pirmiausia gausu įvairių žuvies patiekalų, kiaulienos kumpio, kelių rūšių kietų sausainių su kmynais, naminio alaus. Suomijos šiaurėje elnius auginantys ūkininkai būtinai pasigamina elnienos patiekalų. Čia ypač vertinamas elnio liežuvis su spanguolių padažu.
Iš neturto laikų perimti papročiai
Tradiciniai norvegų valgiai yra tie, kuriuos kažkada gamindavo jų proseneliai – žvejai ir žemdirbiai. Kažkada buvusi labai neturtinga šalis ir paskutinė priėmusi krikščionybę, Norvegija daugiausia tenkinosi tuo, ką jai ant stalo patiekė Jos Didenybė gamta. Senoviniai norvegų valgiai yra džiovinta menkė, rūkytas avienos kumpis, sūdyti avienos šonkauliai ir ožkos sūris. Dabar čia pilna visko, tačiau meilė tradicijoms išlieka, tad per Kalėdas ant stalo statomi prosenelių laikų patiekalai. Pagrindinis jų – riebaluose išmirkyta džiovinta menkė. Jos ragavusiems lietuvaičiams ji atrodo beskonė, tačiau norvegai ją mėgsta. Pasigardžiuodami jie kerta kalėdinius avienos (ar kiaulienos) muštinukus, šonkauliukus, dešras. Žinoma, ant jų stalo visada rasi įvairiausių jūros gėrybių ir kepinių – pyragų, spurgų, sausainių. O visa tai užsigeriama imbierų degtine.
Mėsiškos Kūčios
Švedijoje nėra tokių ritualinių, pasninko Kūčių, kaip pas mus. Ten ši vakarienė – mėsiška, nors ant stalo netrūksta ir specifinių valgių: silkių su įvairiausiais pagardais, daržovių mišrainių, pagal senolių receptus vytintos žuvies.
Auginantys kiaules švedų ūkininkai iš anksto pasipjauna paršelį: mat ant Kūčių stalo būtinai turi puikuotis jo kumpis. Paruošti jį nėra paprasta: iš pradžių šeimininkė jį ilgokai verda, paskui, apteptą garstyčiomis ir apibarstytą džiūvėsėliais, dar apkepa orkaitėje. O iš likusios kiaulaitės dalies prisigamina dešrelių ir dešrų, išsiverda kepenų pašteto ir šaltienos, o vyrą dar pamalonina virtomis kiaulės kojytėmis. Jos taip tinka prie specialiai verdamo kalėdinio alaus!
Tačiau ritualiniu Kūčių stalo patiekalu Švedijoje yra laikoma košė, pagardinta grietinėle. Pagal senolių papročius į ją dedamas vienas saldusis, vienas kartusis migdolas ir smulki moneta. Žmogus, savo košės dubenėlyje aptikęs pinigėlį, kitąmet bus visko pertekęs, radęs saldųjį migdolą – jausis laimingas, o kam atiteks kartusis – deja, rūpesčių nestokos.
Mėgaujasi avienos valgiais
Islandai per Kalėdas tradiciškai mėgaujasi avienos valgiais. Išvilktą iš tvarto avinėlį ūkininkui padeda papjauti kaimynas, o tada jau visi namai pakvimpa čirškinamos avienos lajumi. Avienos lajaus, beje, dedama ir į specialiai Kalėdoms čia kepamą lakštinę duoną. Ant šventinio stalo būtinai garuoja karšta ir riebi avienos sriuba (šalto šalies klimato valgis), puikuojasi avies galvos slėgtainis ir nugarinės kepsnys. Tačiau labiausiai islandų ūkininkai mėgsta... avino sėklides, iš anksto gerai išmarinuotas ir gausiai įtrintas česnakais.
Islandų vyrai – žvejai ir medžiotojai, tad jų laimikiais stalas būna nuklotas ir per šventes. Ko gi nepasigaminus kepsnio iš laukinių paukščių mėsos, ruonienos ar banginienos? Mes vargu ar pavadintume juos skanėstais, o jie juos kerta apsilaižydami...
