Veršelius išveža
Pavasarį ekspertai kalbėjo, kad šįmet Vakarų Europos pirkliams lietuviai parduos per 160 tūkst. veršelių. Prognozės neišsipildė. Iki 42 parų pailgintas Izraelio karantinas šiek tiek pristabdė veršelių eksportą į šią šalį. Žydai mėgsta lietuvišką veršieną.
Vienas pardavėjų – Marijampolėje ūkininkaujantis Juozas Bekampis. Marijampolietis šįmet pardavė 116, pernai – beveik 150 veršelių. Ir kitąmet parduos, jeigu supirkimo kainos Lietuvoje neišaugs.
„Jau antrus metus veršelius parduodu vokiečiams, ispanams arba italams. Kodėl neauginu? Priežastis paprasta: už 7–8 mėnesių mėsinių veislių mišrūną veršelį, sveriantį apie 300 kg, gaunu beveik tiek pat, kiek gaučiau dar metus jį paauginęs“, – sako J.Bekampis.
Suskaičiuoti labai paprasta. Už veršelį ūkininkas iš supirkėjo iškart gauna apie 1500–1700 Lt, o dar metus paauginęs Lietuvoje geriausiu atveju uždirbtų 2000–2300 Lt. Suskaičiavus išlaidas matyti, kad auginti veršelių neapsimoka.
Į vakarus kainos tik auga
Galvijų supirkimo kainos didesnės, kuo toliau į vakarus. J.Bekampis prieš mėnesį atidžiai palygino kainas: Lietuvoje už mėsinius bulius mokėjo 3,2 Lt už 1 kg gyvojo svorio, o už 48 km nuo vyro ūkio – Suvalkuose, lenkai siūlė jau daugiau nei 5 Lt už 1 kg gyvojo svorio. Ispanijoje kainos skiriasi dar labiau.
Nors ispanai visų verslo paslapčių neatskleidžia, tačiau neslepia, kad Lietuvoje pirkti veršeliai Ispanijos nepasiekia. Jie perparduodami graikams, o gal net žydams.
Graikija vilioja didžiausiomis Europos Sąjungos (ES) rinkoje galvijų supirkimo kainomis. Tačiau ši valstybė labai saugo savo rinką – į ją įvežti gyvus galvijus tikrai nelengva. Reikalavimai labai griežti. Reikia atlikti brangius ir ilgokai (delsiama tyčia) trunkančius tyrimus. Taip pardavėjai išvarginami ir kai kurie pasirenka kitas rinkas. Geras pavyzdys Lietuvai.
Norus žlugdo žemos kainos
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis prisipažįsta, kad dėl gilėjančios krizės šalies gyvulininkų nuotaikos nesmagios, nors asociacijos vadovo kaltės nėra. Tiesiog apmaudu, kad nieko negali pakeisti.
„Perdirbėjai žemės ūkio bendrovėms siūlo pasirašyti ilgalaikes galvijų supirkimo sutartis. Bendrovės sutiktų, tačiau siūloma supirkimo kaina gerokai mažesnė už užaugintų galvijų savikainą“, – skėsteli rankomis J.Kraujelis.
Pasitaiko atvejų, kai perdirbėjai ūkininkus bando gėdinti: žalienų netrūksta, tai auginkite bulius, juk daugiau uždirbsite nei pardavę veršelius užsieniečiams. Tokios kalbos gal ir paveikia smulkiuosius ūkininkus, neįvertinančius savo darbo ir pastatų priežiūros išlaidų, pašarus galvijams gaminančius primityviomis priemonėmis ir pan. Tačiau stambesni ūkininkai skaičiuoti moka.
Perdirbėjai kaltina ir skaičiuoja nuostolius
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Gintautas Kniukšta laikosi taisyklės, jog geriausia gynyba yra puolimas: „Štai klausimas: kodėl kitų šalių ūkininkai moka užauginti tam tikro svorio veršelius, kurie gerai kainuoja ir yra paklausūs, o lietuviai nesugeba?“
O supirkimo kainos? Kodėl Lietuvoje jos vienos mažiausių ES rinkoje?
„Taip ir maniau, kad diskusija baigsis kaltinimais perdirbėjams. Esą jie mažai moka. Dar sakoma, kad tai tik perdirbėjų reikalas. Ką reiškia tokie pasakymai? Juk perdirbimo įmonėse dirba apie 6 tūkst. šalies piliečių ir užsidirba ne tik sau, bet ir moka mokesčius valstybei. O valstybė jiems kažkodėl negali užtikrinti normalių sąlygų – kad įmonėms užtektų vidaus rinkoje užauginamų galvijų. Deja, šio klausimo niekas nesprendžia“, – nusiminęs G.Kniukšta.
Tačiau konkrečių pasiūlymų ir pats neturi, o galbūt kol kas nenori išsakyti, nes supranta, kad iš kitų metų valstybės biudžeto neverta tikėtis net trupinių.
LMPA skaičiavimu, jeigu pernai parduoti 139 tūkst. veršelių būtų buvę užauginti iki realizuoti tinkamo svorio, tai valstybės biudžetas būtų gavęs apie 27 mln. Lt papildomų pajamų, o galvijų augintojai būtų uždirbę apie 453 mln. Lt. Tačiau veršeliai išvežti, liko nepanaudota per 51 mln. Lt ES specialiųjų išmokų už bulius ir apie 52 mln. Lt už karves žindenes.
Reikia kooperuotis
Minėti šie skaičiai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentui Antanui Bezarui įspūdžio nedaro. Jis nė nesvarsto savanaudiškų perdirbėjų pasiūlymų, o ieško galvijų augintojams naujų galimybių.
„Kol kas patys ūkininkai išvežti galvijus į kitas rinkas neturi jėgų. Reikia kooperuotis. Tačiau yra sektinų pavyzdžių. Pavyzdžiui, kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ tai jau sėk¬mingai daro“, – sako A.Bezaras.
Neišnaudojamos galimybės
Žemės ūkio specialistai sako, kad Lietuvoje yra puikios galimybės auginti ypač ekstensyvias galvijų veisles. A.Bezaras nerimauja, nes šia galimybe jau domisi vokiečiai. Jeigu mes lauksime, rinkos nišą kas nors užims, kaip tai atsitiko su kiaulių augintojais – mūsiškius aplenkė danai.
Šiai nuomonei pritaria ir G.Kniukšta: „Turime puikias sąlygas verstis gyvulininkyste, kai kuriose apskrityse galime ganyti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Deja, Utenos, Zarasų ir kt. rajonuose galvijų beveik neauginama. Jeigu padėtį reguliuoti bus palikta rinkai ir bus tikimasi, kad aplinkybėmis turi pasirūpinti perdirbėjai, tai greitai prieisime liepto galą.“
Kita vertus, šias galimybes reikėtų paremti geromis supirkimo kainomis.
Pasaulinė rinka planuoja paklausą
Dėl Lietuvos rinkoje besiklostančios padėties apmaudu, nes užsienio ekspertai kalba, kad pasaulinė mėsos paklausa didėja.
Neseniai įvykusiame ES pašarų priedų ir premiksų asociacijos susirinkime buvo diskutuojama, kad pasaulinė krizė susilpnino mėsos paklausą. Tačiau ateityje mėsos paklausa tikrai didės. Tokios išvados padarytos pasitelkus pastarųjų dešimtmečių duomenis. Štai 1985-aisiais pasaulinei rinkai reikėjo apie 150 mln. t mėsos. Po dešimtmečio paklausa išaugo net 34 proc. ir pasiekė 200 mln. t. Manoma, kad iki 2015-ųjų paklausa išaugs dar 25 proc. ir dar beveik tiek pat iki 2025-ųjų. Beje, Azijos šalims teks net 70 proc. mėsos paklausos augimo.
Šįmet dėl pasaulinės krizės ir vadinamojo kiaulių gripo, nors ši liga su kiaulėmis neturi jokio ryšio, kiaulienos pardavimas sumažės apie 12,4 proc., jautienos – 4,4 proc., paukštienos – 6,2 proc.
