Nepageidaujami konkurentai
Anot ŽŪR prezidiumo nario A.Gaižučio, netrukus Permainų koalicijos Vyriausybei sukaks metai, tačiau iki šiol Aplinkos ministerijoje nėra viceministro, atsakingo už miškus. “Privačių miškų savininkai laikomi nepageidaujamais valstybinių urėdijų konkurentais, nuviliojančiais medienos pirkėjus ir paveržiančiais dalį Lietuvos miškininkystei skiriamos ES struktūrinių fondų paramos”, - kiaulių gripo išretinto ŽŪR prezidiumo posėdyje teigė A.Gaižutis.
Privačių miškų savininkai piktinasi, kad Aplinkos ministerijai pavaldūs Miškų departamentas ir Generalinė urėdija globoja tik dabar esančias keturiasdešimt dvi urėdijas. Valstybinio miškų ūkio “bendrosioms reikmėms” sukurta speciali finansavimo programa. Privačių miškų savininkai apie tokią programą tegali pasvajoti.
Tarpukario Lietuvoje buvo kitaip
Lietuvos miško savininkų asociacija primena, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių miškų ūkiu rūpinasi žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos. Anot LMSA, tokios praktikos laikytasi ir tarpukario Lietuvos Respublikoje. 1918 m. lapkričio 17 d. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijoje atsirado miškų skyriaus vedėjo pareigybė, o nuo 1918 m. gruodžio 5 d. skyrius pavadintas Miškų departamentu.
Neatsiejama kaimiškos gyvensenos dalis
ŽŪR prezidiumas nutarė prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir valdančiosios koalicijos perduoti Žemės ūkio ministerijai įgaliojimus valdyti, tvarkyti miškų ūkį ir nustatyti jo politiką, negaišuojant sukurti ŽŪM pavaldų struktūrinį miškininkystės padalinį, kuris rūpintųsi ES parama agrarinės paskirties žemei apželdinti mišku, spręstų privačių žemių miškininkystės, konsolidacijos, miško savininkų kooperacijos reikalus. Žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai įsitikinę, kad miškininkystė yra sudėtinė, neatsiejama žemės ūkio ir kaimo plėtros dalis, todėl prašo valdančiųjų “paskirti politinio pasitikėjimo pareigūną – viceministrą miškų ūkio strateginiams klausimams spręsti”.
Kaip rašoma prezidentei, premjerui, ministrams ir Seimo komitetų vadovams adresuotoje ŽŪR prezidiumo rezoliucijoje, steigiama Valstybinė miškų tarnyba turėtų skirti prideramą dėmesį (ir pakankamai lėšų) privatiems miškams saugoti, atkurti, o prie Žemės ūkio rūmų reikėtų įkurti valstybės išlaikomą centrą miškų savininkams mokyti ir konsultuoti.
Nereikia valstybinių komercinių medžioklės plotų
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas paragino į rezoliuciją įtraukti siūlymą valdančiajai koalicijai panaikinti Lietuvoje komercinius urėdijų medžioklės plotus, parduoti juos aukcionuose, kad tas teritorijas galėtų įsigyti medžioklės būreliai. ŽŪR prezidiumo nariai stebėjosi, kad Lietuva liko bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, turinti tokius valstybinius komercinius medžioklės plotus, posėdžio dalyviai kritikavo LR medžioklės įstatymą, nurodantį, kad “laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai yra valstybės nuosavybė”, tačiau šio teisės akto pasekmes (pareigą atlyginti žvėrių pridarytą žalą) suverčiantį medžiotojų būreliams. ŽŪR prezidiumas pritarė siūlymui naikinti komercinius urėdijų medžioklės plotus.
Įtakingi permainų priešininkai
Pasak LMSA valdybos pirmininko A.Gaižučio, egzistuojančios miškų ūkio pavaldumo tvarkos nieku gyvu nenorėtų keisti Generalinė urėdija, kuri dabar, kaip teigia A.Gaižutis, yra “beveik nekontroliuojama”. ŽŪR prezidiumo posėdžio nariai gavo Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidento Edmundo Bartkevičiaus faksogramą.
Miškininkų sąjunga išvardijo, kaip nuo 1990 metų, atkūrus Lietuvos Respubliką, vystėsi šalies miškų ūkio politika. “(...)1998 m. miškų ūkį valdyti patikėta Aplinkos ministerijai. (...) Valstybiniai miškininkai rūpinasi visų (ir privačių) miškų sanitarine, priešgaisrine apsauga. (...) Lietuvos miškininkų sąjunga ne kartą pasisakė, kad nėra jokio pagrindo patikėti Žemės ūkio ministerijai rūpestį privačiais miškais”, - rašo su Miško savininkų asociacija konkuruojančios sąjungos prezidentas E.Bartkevičius.
