Tokias idėjas R. Sirusienė–Lamauskienė kėlė penktadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje apie tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybes. Minėtas idėjas ji aiškino pasivežusi iš užsienio šalių.
Obuolių kaimą, kuriame rengiami festivaliai, R. Sirusienė–Lamauskienė matė JAV. Lietuvoje esant vaisių perprodukcijai, obuolių kaimo idėją pašnekovė siūlo ir mūsų šaliai. „Obuolių kaime galima gaminti įvairias uogienes, skinti žalius obuolius, slėgti obuolių sūrius, rengti festivalį, parodas. Žodžiu, obuolys sutraukia miestiečius, iš ko turima nauda“, - DELFI sakė R. Sirusienė–Lamauskienė.
R. Sirusienės–Lamauskienės teigimu, Lenkijoje sukurtas gandrų kaimas. „Iš jo irgi daromas verslas. Kaime 11 sodybų, 68 gandralizdžiai. Miestiečiai atvažiuoja, kaime apsigyvena ir stebi, kaip gandriukai ritasi, kaip juos maitina. Turizmas, maitinimas, apgyvendinimas – viskas kartu, kaimas iš to gyvena“, - sakė ji.
Štai austrai, sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė, įkūrė aguonų kaimą – jame auginama speciali narkotinių medžiagų neturinti aguonų veislė. „28 kaimo sodybos gyvena iš aguonų. Žmonės skrisdami malūnsparniais stebi aguonų žydėjimą, turistai kaime gyvena, maitinasi. Iš aguonų kepami visokie pyragai, užpilai, juos turistai ne tik valgo, bet ir perka. Galų gale, žiemą iš aguonų daromi floristikos darbai. Kiaurus metus vykdomas verslas, jau 40 metų kaimas iš to gyvena“, - pasakojo R. Sirusienė–Lamauskienė. Pasak jos, mintų aguonų sėklų galima įsigyti iš austrų.
Pašnekovės teigimu, galima kurti ir kitokius kaimus - pavyzdžiui, daržovių. „Kodėl mes, pavyzdžiui, Kėdainių konservų fabrikui atiduodame visą produkciją, kai tą gali padaryti kaimas. Juolab, dabar tam didžiulės galimybės“, - klausia R. Sirusienė–Lamauskienė.
Ragina labiau remti smulkųjį verslą kaime
Vis dėlto R. Sirusienė–Lamauskienė teigia, kad iki iškeltų idėjų įgyvendinimo – ilgas procesas: pirma reikės žmones įtikinėti, jiems padėti, kad šie žinotų, ką daryti, sukurti mini verslo planą. „Pirmas etapas – kaimo bendruomenės – jos jau yra, taigi yra branduolys, kurį galima įtikinėti. Finansavimas taip pat yra – reikia surasti entuziastų, juos apmokyti ir skatinti verslą“, - aiškina Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė.
Jos įsitikinimu, kad smulkusis verslas kaime plėtotųsi sparčiau, negalima dėti lygybės ženklo tarp smulkaus verslo mieste ir smulkaus verslo kaime. Jei mieste sukurta infrastruktūra, tai kaimas visą sistemą turi susikurti pats. Dėl to, mano R. Sirusienė–Lamauskienė, smulkiam kaimo verslui reikia lengvatų.
„Stažuotės JAV metu sužinojau, kad čia verslą galima įkurti per 15 minučių – žmogus gauna leidimą pradėti verslą. O mums reikia kokių dviejų mėnesių. Kaip sutrumpinti tą etapą, kad valdininkai dirbtų savo darbą?“, - uždavinius valdžiai kėlė R. Sirusienė–Lamauskienė.
Pašnekovės teigimu, tradiciniai verslai rinkoje nepaklausūs. Pavyzdžiui, austais pigiais produktais mus užverčia kinai. Būtent dėl to, sako ji, kaime būtina skatinti alternatyvų verslą.
