Apie pieno kokybę, jos kontrolės griežtinimą pradėta daug kalbėti po Rusijos sprendimo neįsileisti į savo rinką kai kurių perdirbėjų produkcijos.
Prienuose surengtame LPGA susirinkime, be išties itin skaudžių pieno ūkiams problemų, buvo išsakyta ir nemažai kritikos pieno surinkimo punktams bei mažiesiems gamintojams. Valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, per rugsėjį užregistruota 1,7 tūkst. atvejų, kai pieno mėginiuose rasta antibiotikų. Pasak „Pieno tyrimų“ direktoriaus Sauliaus Savickio, daugiausia užteršto pieno būta iš mažų ūkių, kuriuose melžiama iki 10 karvių. „Ūkiuose, kuriuose yra daugiau kaip 100 karvių, per mėnesį pasitaikė tik 19 užterštumo atvejų“, – teigė direktorius. Tada pasigirdo replikos: „Uždarykime tuos punktus. Jie naudingi tik perdirbėjams!“
Šiuo metu Lietuvoje yra 1,9 tūkst. pieno supirkimo punktų, kuriuose dirba apie 2 tūkst. žmonių. Jie superka pieną iš 35 tūkst. smulkių ir vidutinių pieno gamintojų.
Sureagavo perdirbėjai
Kai asociacijos narių pasiūlymai buvo paskelbti žiniasklaidoje, Pieno perdirbėjų asociacija „Pieno centras“ greitai išplatino pranešimą, kuriame pasisakė prieš pieno surinkimo punktų naikinimą.
„Suprantamas kai kurių stambių pieno gamintojų noras iš rinkos eliminuoti apie 40 proc. smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose pagaminamo pieno kiekio, – kalbėjo „Pieno centro“ atstovas Linas Sasnauskas. – Tačiau tai sukeltų skaudžias socialines pasekmes kaime, pajamų netektų ne tik dešimtys tūkstančių ūkininkų, bet ir jų šeimos.“
L.Sasnausko nuomone, reikia ne likviduoti punktus, o teikti efektyvią valstybės paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kad šie galėtų kooperuotis ir efektyviau organizuoti pieno gamybą, gerinti jo kokybę. „Dėl du dešimtmečius vilkinto struktūrinių žemės ūkio problemų sprendimo šalies pieno gamybos sektorius yra gerokai atsilikęs nuo ES, – aiškino jis. – Kaimyninėje Estijoje vidutinis karvių skaičius ūkyje siekia 80 piendavių. Tuo tarpu Lietuvoje vyrauja 1–5 karvių dydžio ūkiai, sudarantys 75 proc. visų ūkių.“
Organizacijos atsiribojo
Pasklidus žiniai, kad dideli pieno ūkiai pieno surinkimo punktus laiko konkurentais ir mano, kad jie kenkia visų pieno gamintojų reputacijai, sulaukta aktyvaus atsako iš pagrindinių pieno surinkimo punktų klientų, mažųjų ūkių savininkų. Jie ėmė skambinti į LŪS ir LPGA, piktintis, kad šios organizacijos neva ketina naikinti mažus šeimos ūkius.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas paneigė, kad sąjunga kaip nors susijusi su siūlymais naikinti pieno punktus. „Mes tikrai niekada nereiškėme tokios pozicijos ir jos nepalaikytume, nes tai pakenktų kaimo žmonėms, – teigė jis. – Netikėtai tapome kalti be kaltės – sulaukėme daug pasipiktinusių žmonių skambučių į LŪS. Visiškai neįsivaizduoju, kaip mes buvome įpainioti į šį reikalą, nes niekada tuo klausimu nekalbėjome.“
LPGA taip pat atsiribojo nuo kai kurių didesnių ūkininkų išsakytos nuomonės. „Oficialiai tikrai neišreiškėme tokios pozicijos, – tikino LPGA tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas. – Iki galo tame posėdyje nebuvau, tad net negirdėjau kažkieno leptelėtos frazės. Nėra jokio ekonominio pagrindo uždarinėti punktus, jie ir taip palaipsniui nyksta dėl kitų priežasčių.“
LPGA Prienų skyriaus pirmininkė Saulena Krūvelienė teigė, kad asociacija akcentuoja tik pieno kokybės gerinimą tiek mažuosiuose, tiek didžiuosiuose ūkiuose. „Vyriausybei pateikėme pasiūlymus nekeisti pieno supirkimo taisyklių, o pieno perdirbėjų taikomas baudas ūkininkams kaupti į atskirą fondą ir jį panaudoti pieno kokybei gerinti, – kalbėjo pirmininkė. – Perdirbėjams siūlome už labai geros kokybės pieną mokėti papildomai po 10 ct už kg ir 500 Lt priedą per mėnesį, tada žemdirbiai norės tiekti kokybišką žaliavą.“
Vos suduria galą su galu
Tauragės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Rimantas Rupšys mano, kad reikia griežtinti pieno supirkimo punktų kontrolę, nes ten nuolat randama įvairių pažeidimų. „Punktai daugiau rūpinasi kiekybe, o ne kokybe, – aiškino jis. – Jei jie privalėtų įsigyti laboratorinės įrangos, tada būtų galima nustatyti kiekvieno tiekėjo žaliavos kokybę, ir užterštas pienas nepatektų į bendrą supirktą kiekį. Daugiausia antibiotikais užteršto pieno gaunama iš mažų ūkių, nes žmonės taupo pinigus veterinarijos gydytojui ir patys gydo gyvulius.“
Tačiau Rokiškio rajono Sėlynės pieno supirkimo punkto savininkė Dalė Stankuvienė teigė, kad punktai ir taip vos suduria galą su galu. „Įsigyti kokios nors papildomos įrangos nėra jokių galimybių, – sakė ji. – Mūsų rajone smulkieji ūkininkai tikrai tiekia geros kokybės pieną, tik jo jau visai neapsimoka pardavinėti.“
