Nuo gardų galvijams iki raudono kilimo ministrams
Vos prieš ketvertą metų vienai respublikinei veislinių gyvulių parodai rengti „Algirdiškių“ parodų centre Panevėžio r. valstybė skyrė 150 tūkst. Lt. Šiemet tiek būtų pakakę visiems metams – ir parodoms, ir „Panevėžio veislininkystės“ buliukams, tačiau Žemės ūkio ministerija atseikėjo vos 40 tūkst. Lt. Kitąmet ir tiek nebebus.
„Ūkininko patarėjo“ pokalbis su žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku abejonių nepaliko: „Panevėžio veislininkystės“ bendrovė, prie kurios tik pernai prijungti „Algirdiškiai“, bus paaukota. „Vardan kitų, daugiau naudos duodančių bendrovių”, - sakė viceministras. Pasak A.Macijausko, tokie sprendimai skausmingi, bet kitos išeities nėra – ministerijai šiemet „nupjauta” beveik 60 proc. lėšų.
UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Petras Keburys priblokštas: „Tiek metų puoselėta ir turtinta materialinė bazė paleidžiama vėjais...”
„Panevėžio veislininkystės” padalinys Šilagalio kaime – pagrindinis centras Lietuvoje, kur ruošiami ir po griežtos atrankos parduodami veisliniai buliai reproduktoriai spermos gamybai ir kergimui. Šiuo metu bendrovėje laikomi 35 vienuolikos veislių buliukai – Lietuvos ir Vokietijos juodmargiai, holšteinai, britų frizai, Lietuvos žalieji, švedų žalmargiai, šarolė, simentaliai, limuzinai, šorthornai. Bendrovėje, kuri tarnauja kaip karantinas-epizootinis buferis tarp ūkininkų bei ŽŪB, pagal Europos Sąjungos standartus modernizuota laboratorija.
Viceministro A. Macijausko vertinimu, daugiau naudos valstybei duodanti Šiaulių veislininkystės bendrovė.
Apgailestaudamas dėl situacijos, direktorius P. Keburys vardija ir „Algirdiškių“ parodų centro privalumus. Beveik 5 ha užimanti teritorija itin patogi logistiniu atžvilgiu, yra šalia Panevėžio-Šiaulių kelio, netoli „Via Baltica“ greitkelio. Ką tik praplėsta automobilių parkavimo aikštė, vienu metu talpinanti per 350 mašinų. Didžiuliai paviljonai pritaikyti demonstruoti įvairių rūšių veislinius raguočius, žirgus, paukščius, triušius. Yra 21 kilnojamasis gardas galvijams, įrengtas maniežas žirgams vertinti ir pasirodyti. Patogios sąlygos lėmė, kad lygiai prieš metus čia įvyko pirmasis šalyje veislinių galvijų aukcionas.
Gigantiška 900 kv. m daržinė tinka ne tik pašarams laikyti, joje galima sukurti originalią aplinką vasaros seminarams. Vaismedžių sodo supama kontora uždengta nauju stogu, ūkiniuose pastatuose nauji langai. Teritorija aplink tvenkinį – pavyzdingai sutvarkyta.
„Tai valstybės turtas! Vien į brangią parodinę atributiką investuota 130 tūkst. Lt, - sako P. Keburys ir liūdnai pajuokauja, kad parodų centre esama „ne tik šluotų ar vėliavų kotų, bet net ir raudonas kilimas ministrams”.
Aukso amžius baigėsi
Iš tiesų, prieš keletą metų rašėme apie ministrės Kazimiros Prunskienės nuostabą, kad Žemės ūkio ministerija per mažai globojo veislininkystės sritį, ir apie dosnų parodų finansavimą.
Štai devintoji veislinių gyvulių ir triušių paroda pasižymėjo rekordiniu dalyvių ir žiūrovų skaičiumi. Ūkininkai iš 30 šalies rajonų atvežė 452 savo augintinius, kuriais per dvi dienas pasigrožėjo per 4 tūkst. lankytojų. Lietuvos juodmargės ir žalosios karvutės, limuzinai, aubrakai, herefordai, trakėnai ir žemaitukai, Lietuvos juodgalvės ir šiurkščiavilnės, sufolkų veislės avys, ožkos, egzotiški triušiai, net žuvys, veisliniai sliekai ir jų trauktinė...
Prie gyvūnų įvairovės – puikios sąlygos mainams, kontaktams, seminarams. Viskas po stogu, su visais patogumais ir maitinimu, gyvūnų vakcinavimu, kelionės išlaidų kompensavimu. Tuomet apdovanojimus ir premijas po 250-400 Lt gavo per 40 dalyvių iš 87, o parodai buvo skirta 150 tūkst. Lt. Už tiek dabartiniais laikais parodų centras galėtų išsilaikyti ketverius metus.
Tiesą pasakius, buvusios ministrės simpatijos „Algirdiškiams“ vos nesmogė kitu lazdos galu. Panevėžio apskričiai vadovaujant Gemai Umbrasienei, profesorės studentei ir tos pačios „valstiečių“ partijos buvusiai vicepirmininkei, begalinei šunų mylėtojai, ketinta parodų centre įsteigti benamių šunų ir kačių prieglaudą.
Veislininkystės specialistams plaukai šiaušėsi, įsivaizdavus šašuotų, infekuotų benamių gatvės valkatėlių stūgesius ir kniaukimą šalia išpuoselėtų retų veislių gyvūnų.
Bet politinės pareigos – pasibaigiantis dalykas. Kaip ir nuo 1995 m. trukęs „Algirdiškių“ klestėjimas.
„Pasakykite man, ką veikti bendrovėje trims buhalterėms, kai veikla nevyksta, parodos nerengiamos?” – retoriškai klausė viceministras A. Macijauskas, nesigraudindamas dėl to, kad naikinamas paskutinis šalyje stacionarus veislinių gyvulių parodų centras.
Išgelbėtų kooperatyvas ar savivaldybė
Viceministro manymu, parodos gali būti rengiamos bet kur, kad ir Veterinarijos akademijoje. Ir išsyk paneigė panevėžiečių spėjimą, kad „ministerijos vadai kauniečiai darbuojasi kaip lobistai Kauno labui” ar turi asmeninių interesų dėl privatizacijos, teigdamas, kad „Žemės ūkio ministerijai rūpi visa Lietuva”. Be to, pagal praktiką Europoje, tokius veislininkystės centrus valdo arba ūkininkų kooperatyvai, arba aktyvios gyvulininkystės asociacijos. „Esame jiems tai pasiūlę, asociacijos svarsto ir jei nebus apkerpėję – ras išeitį. Jei ūkininkai imtųsi iniciatyvos, tik sveikintume, remtume projektus, mielai prašome”, - sakė A.Macijauskas. Anot viceministro, ir Panevėžio r. savivaldybei siūlyta perimti puikiai išlaikytą parodų bazę, veislininkystės ūkį bei parodų tradicijas.
Panevėžio r. vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, vaduojantis šiuo metu atostogaujantį merą Povilą Žagunį, pritarė, kad gerai pasukus galvą būtų galima sugalvoti gerą idėją, kam panaudoti abu „Panevėžio veislininkystės“ bendrovės padalinius. Juo labiau kad gerai susiveržus diržus tam reikėtų vos 5-6 tūkst. per mėnesį. Tačiau kol kas savivaldybė šio turto perėmimo klausimo nesvarstė.
„Spaudžia krizė, opozicija tuoj išnaudotų progą pasireikšti, be to, privatus interesas visuomet sklandžiau veikia negu visuomeninis, - ekspromtu svarstė vicemeras ir padarė išvadą, kad blogiausiu atveju „geriau jau privatus šunynas, negu apleistas ir išdraskytas parodų centras“.
