Laukia sprendimo
„Tokia perdirbėjų reakcija tik patvirtina, kad ūkininkų veiksmai teisingi. Europos Komisija (EK) turėtų pritarti paramos skyrimui šiam projektui, nes Europos valstybėse didžiąją pieno perdirbimo dalį valdo patys žemdirbiai. Tik Lietuvoje unikali situacija, dėl kurios pieno gamintojai įvaryti į kampą“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Šalies pieno gamintojai netrukus turės padėti galutinį tašką dėl perdirbimo įmonės statybų. Jų apsisprendimą turėtų nulemti EK nuomonė dėl ES paramos skyrimo šiam projektui ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) palaikymas.
Jei EK sprendimas bus palankus ir ŽŪM išlaikys pažadą remti projektą, ūkininkai pasiryžę įgyvendinti jau keletą metų brandinamą idėją kooperuotai pastatyti jų pačių valdomą pieno perdirbimo įmonę.
Tačiau, pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo Jeronimo Kraujelio, kol kas projektas „be kojų ir be rankų“.
„Pirmiausia norime užsitikrinti paramą, jos intensyvumą ir dydį. Labai svarbi bus ir ŽŪM pozicija. Dabar kol kas tik kalbos. Kai tvirtai žinosime paramos galimybes, eisime toliau“, – tvirtino Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas.
Mato palankias finansines sąlygas
Žemdirbių organizacijų atstovai nemato kliūčių, dėl kurių ES parama nebūtų skirta. Pasak B.Markausko, preliminariais skaičiavimais kooperatinės perdirbimo įmonės statybos kainuotų per 100 mln. litų, ji perdirbtų maždaug trečdalį šalyje pagaminamo pieno.
60 mln. litų turėtų būti skirta ES paramos. Kita dalis – žemdirbių nuosavos ir skolintos lėšos. Tikimasi pasinaudoti žemės ūkio Paskolų fondo lengvatiniais kreditais. Tokiam projektui galima pasiskolinti 34,5 mln. litų.
„Sąlygos tikrai palankios – anksčiau tokių variantų dėl paramos neturėjome. Neišnaudoti jų negalime. Aišku, šiemet žemdirbiams sudėtinga savo lėšomis prisidėti prie projekto“, – samprotavo J.Kraujelis.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas mano, kad ūkininkai galėjo išmintingiau panaudoti šiemet iš valstybės biudžeto skirtas papildomas išmokas (per 120 mln. litų) už pieną. Šią sumą jie galėjo pataupyti kooperatinės įmonės statyboms.
J.Kraujelis apgailestavo, kad tokiam jo siūlymui pieno gamintojai nenorėjo pritarti.
Bijo patekti į didžiųjų spąstus
„Pasirašytas ketinimų protokolas, pagal kurį sujungiamos ir kooperatyvų, ir stambių pieno gamintojų, kurie gamina ne tik pieną, pajėgos. Potencialūs partneriai – ir Latvijos pieno gamintojų kooperatyvai“, – patvirtino A.Stančikas.
Tai, kad į kooperatinės pieno gamyklos statybas įsitraukė stambios žemės ūkio verslo grupės „Agrokoncernas“, „Linas Agro“ ir kt., sukėlė nerimą tarp žemdirbių. Ar nebus vėl patekta į didžiųjų spąstus, svarsto ne vienas ūkininkas.
„Manau, kad koncernų dalyvavimas yra sureikšminamas. Tai būtų kooperatinė įmonė, todėl valdymas priklausys nuo parduodamo pieno kiekio. Jeigu įmonė per parą perdirbs 1000–1200 tonų pieno, skambių gamintojų pienas sudarys tik 10 procentų“, – B.Markauskas nemato reikalo nuogąstauti.
A.Stančikas tvirtino, kad nauja įmonė turės būti valdoma kooperacijos principais. „Kaip susitarsime, taip ir valdysime. Tai turėtų būti antro lygio kooperatyvas, valdant visi bus lygūs – stipresnis negalės primesti savo sąlygų silpnesniems. Taigi ir koncernai turės būti lygiateisiai partneriai“, – aiškino Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas.
B.Markauskas išreiškė viltį, kad ūkininkai pademonstruos vienybę ir paskubės prisijungti prie kooperatyvų, kurie pasiryžę dalyvauti pieno perdirbimo įmonės statybose.
„Ne mažiau nei pinigai svarbi mūsų vienybė. Jei pieno gamintojai sutars, įmonė anksčiau ar vėliau bus“, – neabejoja A.Stančikas.
Perdirbėjai priekaištauja už ES paramą
Žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai sako, kad galimos perdirbėjų manipuliacijos siekiant sutrukdyti kooperatinės įmonės statybas gali būti pavojingesnės nei žemės ūkio verslo grupių dalyvavimas projekte.
Anot jų, pieno perdirbėjai gali naudoti visas galimybes spaudžiant ir žemdirbius, ir valdžios atstovus. Pagalių kaišiojimo į ratus jie mano sulauksią ir pastačius įmonę.
Jau dabar spaudoje perdirbėjai pareiškė, kad remiant kooperatinės įmonės statybas esą bus iškraipyta rinka. „Perdirbimo įmonės gali naudotis ES parama, o ūkininkams jos norėtų uždrausti tai padaryti“, – stebisi pieno gamintojai.
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas pabrėžė, kad ES paramos lėšos būtų skiriamos ne iš Kaimo rėmimo programos, o iš ES biudžeto sutaupytų lėšų (Lietuvai skirta 80 mln. litų). Anot jo, šios lėšos skiriamos informacinių technologijų plėtrai ir pieno sektoriaus problemoms spręsti.
