Lietuvos kaimyninėse šalyse draudimo auginti šią kultūrą nėra ir dabar. Apie tai, kaip technines kanapes sekasi auginti Latvijoje, su vienu aktyviausių šios kultūros propaguotojų, prieš kelis mėnesius susikūrusios UAB „Sativa“ valdybos pirmininku Mečislavu Lukša kalbasi „Ūkininko patarėjas“. Iki tol M. Lukša užėmė Kraslavos miesto mero postą. Kadangi miestui buvo aktualios pigaus kuro ir daugiabučių namų apšiltinimo medžiagų įsigijimo problemos, jis ėmė rimtai domėtis techninių kanapių auginimo ir perdirbimo galimybėmis.

– Kada technines kanapes naujaisiais laikais pradėta auginti Latvijoje? 

– Latvijos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, technines kanapes leista auginti nuo 1996 m. Po dešimtmečio, 2006 m., šios kultūros auginimo taisyklės buvo dar supaprastintos.  Ilgą laiką kanapės daugiausia augintos maisto pramonei, aliejaus gamybai. Pirmieji rimti bandymai, siekiant kanapes efektyviai panaudoti pluoštui, pradėti 2008 m., Kraslavos r. pasėjus 10 ha plotą. Apie tai, kad technines kanapes auginti ir perdirbti perspektyvu, sužinojome parodoje Londone. Vėliau susipažinome su Vokietijos, Anglijos, Lenkijos, Čekijos įmonių patirtimi ir užsikrėtėme idėja. 

– Kokia šiuo metu yra Latvijos Respublikos įstatyminė bazė, reglamentuojanti techninių kanapių auginimą?

– Techninių kanapių auginimą reglamentuoja Europos reglamentas Nr. 796/2004, kuriame nurodoma, kokių rūšių ir veislių kanapes galima auginti. Kanapėse, auginamose pramoniniais tikslais, gali būti ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC). Be to, šių kanapių auginimas privalo būti kontroliuojamas. Taip pat šios kultūros auginimą reglamentuoja Latvijos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, priimtas 2006 m., nors pas mus ši kultūra nėra įrašyta į draudžiamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašą. Latvijoje šiuo metu technines kanapes leidžiama kultivuoti tik atvirame lauke. Draudžiama jas auginti patalpose, šiltnamiuose, po polietileno plėvelės priedangomis. 2004 m., kai tapome Europos Sąjungos nariais, Latvijos vyriausybė patvirtino taisykles, kuriomis remiantis administruojami linų bei kanapių plotai ir teikiama ES parama šių kultūrų augintojams. 

– Kaip į techninių kanapių auginimą žiūri valstybinės Latvijos institucijos, atsakingos už narkotikų kontrolę?

– Techninių kanapių pasėliai privalo būti tik atitinkamų veislių, leidžiamų ES. Minėjau, kad augaluose gali būti ne daugiau kaip 0,2 proc. THC. Jeigu ūkininkas augina kanapes komerciniais tikslais ir pretenduoja į subsidijas, pasėlius privalu deklaruoti. Sodininkai mėgėjai, auginantys kanapes savo reikmėms, pasėlių gali ir nedeklaruoti. Suprantama, auginti vadinamąsias indiškas kanapes, iš kurių gaminama marihuana, Latvijoje draudžia įstatymas.

– Lietuvos katalikų bažnyčia griežtai pasisako prieš techninių kanapių auginimo legalizavimą. Kokia Latvijos bažnyčios ir su narkomanijos plitimu kovojančių nevyriausybinių organizacijų nuostata šiuo klausimu?

– Latvijoje suprantama, kad techninė kultūra su marihuana neturi nieko bendro, išskyrus bendrą lotynišką rūšies pavadinimą Cannabis. Nei bažnyčia, nei nevyriausybinės organizacijos techninių kanapių su narkotikais netapatina.

– Kokiam tikslui techninės kanapės Latvijoje auginamos?

– Kanapės auginamos siekiant gauti pluošto. Bet ne mažiau vertingas ir šalutinis produktas – spaliai. Tai ir aukštos kokybės kuras, ir puikus kraikas gyvuliams, ypač arkliams, ir pigi bei patvari pastatų šiltinimo medžiaga. Tiesa, visiems šiems dalykams dar reikia atitinkamų rinkų.

– Ar Latvijos techninių kanapių augintojai naudojasi Europos Sąjungos parama?

– Ūkininkai gauna tiesiogines išmokas už deklaruotą kanapių, kaip ir už bet kokios kitos žemės ūkio kultūros, plotą. Beje, šios išmokos Latvijoje gerokai mažesnės nei kitose ES šalyse. Be to, už kanapių pluoštą, vienodai kaip ir už linų, mokama 90 EUR/t subsidija.

– Kokių problemų kyla Latvijos techninių kanapių augintojams?

– Didžiausias rūpestis – sėkmingai nuimti derlių. Mat neturime specialių pjaunamųjų ar kombainų, skirtų kanapėms. Kol kas kanapės perdirbamos sena linų apdorojimo technika. Be abejo, didelėms apimtims būtinos naujos technologinės linijos. Sėklos įsigijimas – taip pat problema. Griežta sąlyga, kad ji turi būti tik sertifikuota. Todėl sėklą perkame užsienyje ir mokėti tenka brangiai. Tam, kad derlių būtų patogiau nuimti ir kad jis subręstų vienu metu, tikslinga sėti vienanamius augalus. Tie, kas mokėsi botanikos, pamena, kad kanapės gali būti ir vienanamės, kai piestelinius ir kuokelinius žiedus turi tas pats augalas, ir dvinamės. Tačiau vienanamių selekcija yra dirbtinė, todėl nepatvari. Vienanamiai augalai, jei netaikomos specialios priemonės, greitai virsta dvinamiais.

– Ar didėja jūsų šalies ūkininkų susidomėjimas šios kultūros auginimu?

– Besidominčių ūkininkų tikrai yra daug. Jiems kanapių auginimas – ne tik naujo pajamų šaltinio paieškos, bet ir puikus sėjomainos variantas bei ekologiškas būdas laukuose kovoti su piktžolėmis. Todėl šiuo metu intensyviai dirbame, ieškodami naujų techninių kanapių perdirbimo ir pardavimo galimybių. Išauginti produkciją ne problema – problema parduoti. Jei šie metai bus geri, kitais metais sėsime 500 ha, nes perspektyvos tikrai geros. Visų pirma, šalyje daug dirvonuojančių laukų, o kanapių pritaikymo galimybių – daug. Nepamirškime, kad visame pasaulyje, ypač ES, įsivyrauja tendencija mažinti dirbtinių medžiagų ir didinti natūralių panaudojimą. Kanapių pluošto savybės tokios, kad su jomis negali konkuruoti jokie kiti augalai. Kadangi didėja ekologiškų produktų poreikis, vadinasi, laukuose bus stengiamasi naudoti vis mažiau cheminių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių. Kompensuoti „chemiją“ sėkmingai gali kanapės. Ateityje mažės fosilinių rūšių kuro gamyba ir didės biomasės. Per metus 1 ha išaugintų kanapių leidžia išsaugoti daugiau kaip 1 ha miško. Be to, kiti energetiniai augalai savo šaknų sistema teršia dirvą, o kanapės, priešingai, valo.

– Ir vis dėlto, ar bandomajam techninių kanapių pasėlių laukui Kraslavos rajone pavyko išvengti nuo narkotinių medžiagų priklausančių asmenų dėmesio?

– Kanapės – vienintelė augalų rūšis, turinti unikalių molekulinių komponentų, vadinamųjų kanabinoidų (cannabinoides). Dauguma kanabinoidų buvo identifikuota, bet yra du ypatingi. Tai THC, veikiantis žmogaus psichiką, ir CBD, šį poveikį mažinantis. Viena kanapių rūšis turi daug kanabinoidų THC ir mažai kanabinoidų CBD. Šios kanapės žinomos kaip marihuana. Kitos kanapės pasižymi mažu THC, bet dideliu CBD kiekiu. Tai ir yra pramoninės kanapės. Taigi psichiką veikiančių kanabinoidų THC kiekiai pramoninėse kanapėse tokie maži, kad rūkant lapus nejaučiama jokio poveikio. Atvirkščiai – netgi blokuojamas narkotinių kanapių poveikis. Todėl technines kanapes netgi galima vadinti „antimarihuana“. Iš pramoninių kanapių išskirti psichiką veikiantį THC ir išvalyti šiuo atveju nereikalingą CBD teoriškai įmanoma, bet tam būtų reikalingos ypač brangios technologijos. Be to, toks procesas truktų ilgai. Todėl šiuo metu nusipirkti kontrabandinių narkotikų yra ir pigiau, ir paprasčiau. Be to, techninių kanapių ir marihuanos auginimo būdai skirtingi, derlius renkamas skirtingu metu. Šie augalai ir skirtingai atrodo. Be to, mūsų klimato sąlygos, kryžminantis marihuaninių ir techninių kanapių žiedadulkėms, labai sumažintų marihuanos veiksmingumą. Vis dėlto praėjusiais metais Kraslavos r. pasėtų techninių kanapių plote pastebėjome, kad kai kurių augalų lapeliai kažkieno rankomis nuskinti labai rūpestingai. Tačiau dėl to derliaus praradimas buvo toks menkas, jog akivaizdu, kad marihuana suinteresuotų asmenų pastangos buvo bergždžios.