Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius prof. Henrikas Žilinskas priminė, jog akademija pažymi savo 74 metus. Per šį laikotarpį tūkstančiai absolventų susiejo savo gyvenimus ir profesinę ateitį su veterinarijos gydytojo ir gyvulininkystės specialisto karjera. Atgavus nepriklausomybę nemažai LVA absolventų įsidarbino įvairiose ES struktūrose. Iš kitų pasaulio šalių sulaukiama atsiliepimų apie LVA absolventus kaip apie gerus savo specialybės žinovus.
Palyginti nauja studijų programa – veterinarinė maisto sauga – žengė pirmuosius išbandymo žingsnius. Džiugu, kad šią specialybę renkasi motyvuoti abiturientai, kurių viduriniojo mokslo balai aukšti.
Šiais mokslo metais akademijoje bus įkurtos dvi vardinės stipendijos pažangiai besimokantiems studentams. Viena jų – Veito vardo stipendija, skirta studentui iš Žemaitijos, greta studijų stropiai ūkininkaujančiam. Kitą stipendiją įsteigė Kauno rajono meras V. Makūnas. Ją gaus pažangiai besimokantis ir ūkininkaujantis studentas iš Kauno rajono.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius į sceną sveikinti studentų ir jų dėstytojų pakilo su originalia dovana: transportuojamame narvelyje, papuoštame didžiuliu kaspinu, tyliai glaudėsi šinšilos patinėlis. „Ilgai galvojau, ką gi padovanoti pirmakursiams. Ir kilo gera idėja – gyvūnėlį. Visi mielai žiūrime olimpiadas, kurių simboliai paprastai būna įvairūs gyvūnai. Taigi Lietuvos tūkstantmečio Veterinarijos akademijos pirmakursių simboliu tebūnie šis šinšiliukas“, - įteikdamas dovaną sakė ministras. Ir čia pat perskaitė gyvūnėlio dovanojimo aktą: „Šiuo aktu paliudijama, jog šinšiliukas, vardu Kazys, ir jo ištikimoji gyvenimo draugė – Žemės ūkio ministerija su visomis jų palikuonių kartomis iškilmingai dovanojami rūpestingiems ir atsidavusiems Lietuvos veterinarijos akademijos pirmakursiams.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, sveikindamas pirmakursius, taikliai pastebėjo, jog studentų gyvenime įsimintiniausios dienos – Rugsėjo pirmoji pradedant studijuoti ir diplomų įteikimo šventė baigus studijas.
Dar studijuodamas šioje akademijoje veterinarinę mediciną J. Talmantas žinojęs, jog studentams čia svarbiausia išlaikyti tris egzaminus. „Išlaikius anatomijos egzaminą tampi 30 proc. veterinarijos gydytoju, pavykus išlaikyti histologiją – puse veterinarijos gydytojo, o išlaikius veterinarijos sanitarinės ekspertizės egzaminą, tampi veterinarijos daktaru, tik be diplomo!“ - šmaikščiai juokavo LVA absolventas, šalies ūkininkų lyderis.
Pasibaigus šventiniams sveikinimams LVA Senato pirmininkas Algimantas Matusevičius įteikė mecenato regalijas buvusiam akademijos absolventui, daug prisidėjusiam prie šios aukštosios mokyklos puoselėjimo, UAB „Veta“ direktoriui Jurūnui Jonui Jablonskui.
Šventės metu pagerbti ir labiausiai akademijai nusipelnę LVA darbuotojai.
Per pirmąjį studentų priėmimo etapą, kuris baigėsi liepos 30 d., studijų sutartis į valstybės finansuojamas vietas pasirašė 88 būsimi pirmakursiai: veterinarinės maisto saugos – 26 (vienas jų – ištęstinėms, seniau vadintomis neakivaizdinėmis, studijoms), veterinarinės medicinos – 62. Tad visi skirti studento krepšeliai užimti. Konkursas į šias specialybes buvo nemažas: į veterinarinę maisto saugą iš viso norėjo įstoti 541 jaunuolis, į veterinariją – 393.
Deja, šiais metais komplektuojant stojančiųjų vietas į LVA gyvulininkystės technologijos specialybę negauta nė vieno studijų krepšelio. Tai reiškia, kad visi šios specialybės panorėję mokytis studentai už mokslą būtų privalėję mokėti. Tačiau tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį priėmimo etapus į mokamas gyvulininkystės technologijos specialybės vietas stojančiųjų nesulaukta nė vieno. Į valstybės finansuojamas vietas norėjo patekti 20 jaunuolių. Ankstesniais metais studijuoti gyvulininkystės technologijos specialybę kasmet pradėdavo apie 80 studentų.
Priežasčių, kodėl taip atsitiko su gyvulininkystės technologijos studijomis, pasak LVA rektoriaus H.Žilinsko, dar reikia ieškoti. Tačiau aišku, kad nėra vienintelės priežasties. Šalyje kuriasi daug stiprių gyvulininkystės ūkių, veikia pašarų gamybos, veislininkystės įmonės, paukštynai. Specialistų poreikis nemažas, jų ieškantys darbdaviai net kreipiasi į akademiją. „Kodėl nė vienas jaunuolis neatėjo mokytis šios specialybės, belieka tik spėlioti“, - sakė H. Žilinskas.
Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos prorektorės studijoms Gražinos Januškevičienės, gyvulininkystės technologijos studijų kaina yra aukšta, o ir pačios studijos nėra lengvos. Dėl tam tikrų priežasčių gyvulininkystės studijos tarp jaunimo nėra populiarios, nors šios srities specialistų poreikis Lietuvoje yra didelis.
