Įmonės generalinis direktorius Petras Sidaras patikino, kad dėl gero derliaus problemų neturėtų kilti ir rapsų priėmimas vyks sklandžiai. Be rapsų, „Marijampolės grūdai“, kaip ir kasmet, priims kviečius, miežius, rugius, kvietrugius, kukurūzus. Įmonė bendradarbiaus su 12 firmų, superkančių grūdus. Kai kurių atstovai atvyko susitikti ir su žemdirbiais, pakalbėti apie šiųmetes supirkimo sąlygas, kainas ir ateities prognozes. Visi jie vienbalsiai tvirtino: rinkoje situacija labai sunki, yra nemažai realizacijos problemų.
Per pastarąsias dienas gerokai krito rapsų kainos. Ir nors naftos kainos po truputį vėl kyla, rapsų kaina ritasi žemyn. Pasak UAB „Agrorodeo“ komercijos direktoriaus Jono Vankevičiaus, kainas reguliuoja tarptautinė rinka, o jos tendencijos tokios, kad rapsų kaina šiemet gali kristi maždaug iki 220 EUR/t ribos.
Anot firmos „Agerona“ atstovo Dainiaus Bazio, Europoje šiemet vėl sulaukta gerų derlių, tačiau dar yra nemaži pernykščių grūdų likučiai – visa tai atsiliepia kainoms. Be to, Rusija, pernai eksportavusi apie 20 mln. t grūdų, šiemet jų ketina eksportuoti apie 35 mln. t – ši šalis „užtvindo“ rinką ir kitiems jos dalyviams sukelia nemažai rūpesčių.
Firmos „Avena “ atstovas Ramūnas Meškauskas patikino, kad nusimato išties sunkūs metai, mat vis didesnių problemų kyla dėl grūdų eksporto. „Mes tiesiogiai bendradarbiaujame su Suomija ir vos ne vos į ten išgrūdome paskutinį laivą su grūdais. Turime jų likusių dar nuo pernai ir jau dabar skaičiuojame minusus. Tačiau šiemet vis tik supirksime grūdus ir tikimės, kad viskas vyks sklandžiai“, – sakė R. Meškauskas.
Supirkėjai pripažino: jei su rapsais ir kviečiais realizacijos rūpesčių turi kiek mažiau, tai su rugiais ir avižomis visiškai prasti reikalai. Pastaruosius kai kurios firmos abejoja, ar išvis šiemet pirks. Už miežius kol kas siūloma vos 260–300 Lt/t, už avižas – apie 210 Lt/t. Kviečių kainos šiuo metu svyruoja nuo 320 iki 420 Lt/t (nelygu klasė), o rapsai superkami nuo 780 iki 820 Lt/t. Šios kainos nurodomos iki rugpjūčio 3 d. ir neaišku, kokia linkme jos gali keistis po to.
Beje, dauguma firmų nelinkusios viešinti savo supirkimo kainų ir tikina, kad iš žemdirbių supirksiančios grūdus tokiomis kainomis, kokios tą dieną bus rinkoje. Supirkėjai tikino, kad su atsiskaitymu tikrai nekils nesusipratimų ir pinigėliai į žemdirbių sąskaitas pateks per 3–5 kalendorines darbo dienas.
UAB „Agrokoncerno grūdai“ komercijos direktorius Zigmas Pranckus paaiškino, kad kartais sutarties pasirašymas užfiksuojant kainą žemdirbiui išeina į naudą. Jis pateikė pavyzdžių, kai rapsus ūkininkai pardavė gerokai brangiau nei to meto rinkos kaina, mat pardavimo kainą buvo su firma iš anksto užfiksavę. Tačiau, kaip teigė jis, „nereikia visų kiaušinių dėti į vieną krepšį ir tikėtis išplėšti aukščiausią kainą“, mat nežinia, kuria linkme kainų svirtelė gali kryptelti. Z. Pranckus pasidžiaugė, kad
„Agrokoncerno“ grupei pernai pavyko svetur išvežti ir realizuoti apie 1 mln. t grūdų, o kaip bus šiemet, kol kas neprognozavo.
Ūkininkų nuomone, valstybė turėtų ieškoti galimybių dotuoti grūdų eksportą, nes dabartinės grūdų kainos žemdirbiui nuostolingos. Albinas Mitrulevičius, auginantis per 100 ha javų, apgailestavo, kad pirkęs iš Vokietijos hibridinę rugių sėklą, mokėjęs po 3,5 tūkst. Lt/t, šiandien už juos gali gauti vos 250–260 Lt/t.
„Tai absurdiškai žemos kainos. Kartais peršasi mintis padegti lauką, kai geras vėjas bus, ir tiek. Viskas pas mus palikta likimo valiai, nėra jokios žemės ūkio politikos. Lietuvoje prikuliame per 3 mln. t grūdų. Jei maistui ir pašarams mums tereikia apie 1 mln. 200 tūkst. t grūdų, tai tegu pasako: ieškokite alternatyvų, mieli žemdirbiai, grūdų poreikio nėra, tiek nesugebame realizuoti. O mes prisiauginame grūdų ir už dyką atiduodame juos perdirbėjams. Trąšos, chemikalai, atsarginės detalės – viskas be proto brangu, o žemės ūkio produkcijos kainos – apgailėtinos. Rapsų supirkimo kaina turėtų suktis apie 1000 Lt/t, rugiai turėtų kainuoti ne mažiau kaip 310 Lt/t, maistiniai kviečiai – 450 Lt/t. Reikėtų, kad iš hektaro žemdirbiui liktų bent 500 Lt gryno pelno, o dabar tenka prognozuoti nuostolius. Situacija bloga ir nuotaikos liūdnos, nusileidžia rankos bedirbant“, – teigė daug metų ūkininkaujantis buvęs vienos pažangiausių ŽŪB „Želsvelė“ vadovas Albinas Mitrulevičius.
Galimybę patiems ieškoti, kaip pelningiau realizuoti grūdus, žemdirbiai vertina taip pat skeptiškai ir teigia, kad su 300–400 t niekam jie neįdomūs. Kad ir prastos grūdus supirkimo kainos, vis tik daugelis tiesiai iš lauko juos ketina vežti supirkėjams, mat sandėliavimo kaštai taip pat susidaro gana nemaži.
„Galiu prognozuot, kad metams baigiantis mūsų finansinė situacija bus labai bloga. Reikės kreditus grąžinti, mokesčius sumokėti, kuriuos šiemet įvedė žemdirbiams. Nežinau, kas kitais metais javus augins, jei bus tokios supirkimo kainos. Šį rudenį visiškai neplanuoju pirkti trąšų. Pasėsiu netręšęs. Pavasarį tik išbersiu azoto trąšų – bus 3–4 t/ha, bet nepatirsiu nuostolių. Jei trąšos tiek kainuos, kaip dabar, tikrai nepirksiu jų nė kilogramo“, – kategoriškai teigė A. Mitrulevičius.
Anot žemdirbių, tokios kainos ir tokia žemės ūkio politika –
akivaizdus jų stūmimas į bankrotą.
„Kažin kiek kitais metais liks ūkininkų? Visiškai nėra jokios agrarinės politikos, viskas paleista likimo valiai. Jei yra Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, tegul tą politiką veda. Visada maniau, kad žemdirbys ir perdirbėjas turi būti partneriai, vienas kitą palaikyti. Dabar laisva rinka – perdirbėjai prisiveža grūdų iš svetur, o tu tampi niekam nereikalingas. Savo krašto patriotais jų tikrai nepavadinsi. Kartais pagalvoju, gal geriau tą teritoriją, kur auginu javus, aptverti, laikyti šernus, elnius, pastatysiu bokštelius, padarysiu komercinę medžioklę ir tiek pat užsidirbsiu mažiau vargdamas“, – su kartėliu kalbėjo ūkininkas A. Mitrulevičius.
Javų augintojai iš susitikimo su supirkėjais skirstėsi labai prastai nusiteikę ir svarstė, ar geriau grūdais kelio duobes lyginti, ar juos krosnin žerti...
