Europos Sąjungos narių interesai skirtingi
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas VL sakė, kad senųjų ES šalių noras sumažinti pieno kvotas yra suprantamas – pieno pasiūla sumažėtų, o supirkimo kainos išaugtų. Tačiau ES veikia bendroji rinka, todėl senosios ES šalys turi atsižvelgti ir į naujųjų narių nuomonę, o jos nepritaria tokiam sprendimui. Kokios priežastys?
„Senosios ES šalys jau pasiekė maksimalų pieno gamybos lygį, o naujųjų ES narių galimybės dar auga. Taigi mūsų interesai šiuo atveju skiriasi. Ir vieni, ir kiti suinteresuoti, kad pieno supirkimo kainos kiltų, tačiau to siekti reikia neskriaudžiant vieni kitų“, – sako A.Stančikas.
Reikia pridurti, kad LPGA tarybos pirmininkas daugiau kalba apie ateitį, nes Lietuva ES skirtos pieno gamybos kvotos nevykdo, taigi ar ją sumažintų, ar padidintų – jokio esminio poveikio pieno rinka Lietuvoje nepajustų. Tačiau daug pieno ūkių dar nepasiekė savo maksimalių apimčių, taigi artimiausioje ateityje pieno kvotų tikrai prireiks ir gal net jų pritrūksime.
Krizė sustabdė gamybos augimą
Prieš dvejus metus ekspertai prognozavo, kad jau 2010-aisiais Lietuva priartės prie ES skirtos pieno gamybos kvotos, tačiau pasaulinė finansų krizė sustabdė gamybos augimą, tiksliau – gamintojai buvo priversti mažinti pieno gamybą, nes sumažėjo pieno ir jo produktų paklausa ne tik vidaus, bet ir ES bei pasaulinėje rinkoje.
„Ekonomika atsigaus, vartotojai daugiau pirks pieno produktų, ir pieno sektorius atsigaus“, – įsitikinęs A.Stančikas.
Tačiau kiek laiko ES leis Lietuvai ir kitoms šalims nevykdyti išsiderėtų pieno gamybos kvotų? Štai senosios ES narės už kvotų viršijimą net moka baudas.
„Neturime jokių garantijų. Gal Briuselis vieną dieną nuspręs atimti nevykdomos kvotos dalį. O kokie būtų mūsų argumentai? Nespėjame?“ – svarsto A.Stančikas.
Turime didelį rezervą
ŽŪM Pieno produkcijos skyriaus vedėja Lilija Tepelienė sako, kad ministerija ir socialiniai partneriai iki šiol net negalvojo mažinti pieno kvotos. Atvirkščiai – buvo kalbama tik apie kvotos didinimą.
„Tik pastaruoju metu pasigirsta pasiūlymų mažinti kvotas. Tačiau jie neoficialūs. Lietuva dar nevykdo pieno kvotos, yra nemažas rezervas, tačiau atsarga juk netrukdo“, – sako L.Tepelienė.
Beje, ES pieno kvotas tevykdo 96 proc., Lietuva – tik šiek tiek daugiau nei 80 proc. Taigi mes turime didelį rezervą. Tačiau siūlymai mažinti kvotą yra abstraktūs, neparemti konkrečiais tyrimais. O kokios būtų pasekmės? Ar pieno supirkimo kaina tikrai išaugtų?
Be kita ko, EK kol kas neatšaukė anksčiau skelbto sprendimo nuo 2015-ųjų atsisakyti pieno kvotų. Kaip bus iš tikrųjų? Tai priklausys nuo pieno gamintojų ryžtingumo. Tie patys prancūzai ir vokiečiai, dabar prašantys mažinti pieno kvotas, nelinkę jų visai atsisakyti.
ES spaudžia PPO
AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas sako, kad ES pieno kvotų mažinimo klausimą kelia ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO).
„Amerikos šalys, Indija ir Okeanijos šalys daro spaudimą Europai. ES labai ilgai gynė savo rinką, tačiau dabar ji pati veržiasi į kitas rinkas“, – sako L.Sasnauskas.
Taigi anksčiau ar vėliau ES teks priimti PPO sąlygas.
„Manau, ES, taikydama protekcinius mechanizmus, nepajėgi apginti savo pieno gamybos rinkos“, – sako L.Sasnauskas.
Baudos už viršytas pieno kvotas
Remiantis ES valstybių narių kasmet pateikiamomis deklaracijomis, kai kurios valstybės turės sumokėti iš viso per 340 mln. eurų mokesčių už pieno kvotų viršijimą 2007–2008 prekybos metais. 2006–2007 m. mokesčių suma siekė 221 mln. eurų. Septynios valstybės narės (Austrija, Kipras, Airija, Italija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) viršijo perdirbti pristatomo pieno kvotas. Šiose valstybėse pieno kvotos iš viso buvo viršytos 1,217 mln. t, už kurias priskaičiuota 338,7 mln. eurų mokesčių. 47 proc. šių mokesčių sumos sumokės Italija ir 30 proc. – Vokietija. Italija viršijo jai nustatytą pieno pristatymo kvotą 5,7 proc., Kipras – 3,9 proc., o Austrija – 3,2 proc.
Viktoras Ročka, Raseinių r. ūkininkas situaciją komentuoja taip: „Vokiečiams, prancūzams gal ir būtų naudinga sumažinti pieno kvotas, tačiau mes, naujieji ES rinkos dalyviai, tokiems pasikeitimams esame nepasiruošę. Pieno gamintojai Lietuvoje iš esmės išgyvena tik gaudami tiesiogines išmokas. Taigi sumažinus kvotas mes ne tik prarastume dalį tiesioginių išmokų, bet gal kai kurie ūkininkai net turėtų mokėti už kvotų viršijimą."
"Akivaizdu, kad karvių skaičius Lietuvoje mažėja ir dar mažės ir gal net reikia, kad sumažėtų. Tačiau pieno gamybos kvotų atsisakyti gal nereikia skubėti. Štai savo pieno ūkį dar ketinu auginti. Jį įkūriau ant plyno lauko. Pastatus stačiau galvodamas apie tolimesnę ateitį. Planavau laikyti apie 200 melžiamų karvių. Nežinau, kada pasieksiu šį lygį, nes dabar sustojau – užteks 150 karvių. Šįmet dar prireikė papildomos pieno kvotos. Ar Lietuvai skirtos pieno kvotos užteks visiems augantiems ūkiams? Tai pasakyti gali tik turintys duomenis apie visą rinką", - mano kitas ūkininkas iš Utenos r. - Arūnas Kudrevičius.
