Kooperatyvo užmojai – suvienyti visus prekiaujančius turgeliuose ūkininkus ir kryptingai planuoti perspektyvas. Simbolinėse krikštynose vyko ūkininkų produktų degustacija, koncertavo „Lazdynų senjorų“ ir „Tėviškės“ ansambliai.
Lietuviško ūkio kokybė
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ jau savo pavadinimu išduoda, kad gyventojams siūlys išskirtinius kokybiškus produktus. Tai buvo pabrėžta surengtose turgelių kooperatyvo teatralizuotose krikštynose. Simboliniai kooperatyvo tėvai – Žemės ūkio rūmai ir Vilniaus savivaldybė. Krikštatėvių vaidmenį atliko Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Buvo pristatytas ir kooperatyvo ženklas – trispalve nuspalvintas obuoliukas. Tai bus prekiaujančių ūkininkų ženklas, įpareigojantis siekti pačių aukščiausių kokybės standartų. Turgeliuose prekiaujantys ūkininkai stengsis susigrąžinti miestiečių pasitikėjimą Lietuvos kaimo natūralia produkcija.
Skambant smagiems valsams po Lazdynų turgelį vaikštinėjo, dešras ir sūrius ragavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė Regina Sirusienė–Lamauskienė, Vilniaus savivaldybės vicemeras Vidmantas Martikonis, VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, ŽŪR direktorius Remigijus Urbonas.
R. Sirusienė– Lamauskienė, paragavusi Kauno rajono ūkininko Audriaus Banionio rūkytos dešros, pasakė: „Būtinai pirksiu, nes dešra tikro kaimo skonio.“ Ūkininkas mėsos gaminius gamina iš jo ūkyje išaugintos galvijų mėsos. Jis laiko 450 galvijų bandą. Dešras, skilandžius, lašinukus gamina pagal senovinius receptus. Kaimiškoje krosnyje ūkininkas kepa ir naminę duoną. Prie jo parduotuvės ant ratų nusidriekė ilga pirkėjų eilė.
Sostinės Lazdynų mikrorajono gyventojai apsupo ir daržovėmis prekiaujančius ūkininkus. Jie siūlė ne tik tradicines daržoves, bet ir paraugintus agurkėlius bei raugintus kopūstus.
Krikšto mama - ŽŪR vicepirmininkė
Pirmojo turgelių kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ krikšto mamos dalia teko R. Sirusienei–Lamauskienei, o tėvo – ŽŪM viceministrui M. Kuklieriui. Jiedu gražiai pasveikino iniciatorius ūkininkus ir jų koordinatorių Mindaugą Maciulevičių, palinkėjo augti, plėstis ir nebūti brangininkais.
Pasak viceministro M. Kuklieriaus, belieka visokeriopai skatinti tokias iniciatyvas, kurios naudingos tiek žemės ūkio produktų gamintojams, tiek pirkėjams. Ūkininkams sudaryta galimybė apeiti įvairius tarpininkus ir greitai realizuoti savo produktus. Toks kooperatyvas paskatins kooperuotis ir pieno gamintojus, steigiant žaliavos perdirbimo cechus. Tam galima panaudoti ir ES paramos lėšas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė R. Sirusienė–Lamauskienė pasidžiaugė, kad ūkininkai atsikrato perdirbėjų bei didžiųjų prekybos tinklų diktato. „Prekiaudami tiesiogiai jie iškart gauna atlygį už savo darbą, nereikia laukti po tris ir daugiau mėnesių malonės iš supirkėjų, kol jie teiksis sumokėti už produkciją. Ir dar man širdį glosto istorinis tęstinumas. Tėvai, senoliai vis pasakodavo, kokie turgadieniai būdavo prieškario Kaune. Norisi, kad gražios tradicijos atgytų ir prigytų šiandien ir visada“, – sakė ŽŪR pirmininkė.
Lazdynai pamėgo ūkininkus
Kol visi susirinkę į krikštynas svečiai išsikalbėjo, ir saulė spėjo pakibti virš galvų, nors ką tik slinkę debesys grūmojo lietumi. Praslinko nekliudę ir nesugadinę šventiškos nuotaikos gausiai susirinkusiems Lazdynų gyventojams. Tiek jų matyti prie seniūnijos, kur kas savaitę atvažiuoja turgelis ant ratų, įprasta, tikino Lazdynų seniūnas Algis Strielčiūnas. Vos išgirdęs siunčiamą žinią apie mobiliuosius ūkininkų turgelius seniūnas pasiūlė patogiausią vietą prekybai – prie seniūnijos bei prekybos centro, kur kasdien ateina daug žmonių.
Susirinkę Lazdynų gyventojai garsiais plojimais pagerbė savo seniūną už geras iniciatyvas, geresnės gyvenimo kokybės paieškas. Šaunūs Lazdynų dainorėliai ir muzikantai tuoj pat seniūno garbei ir dažnutę sudainavo – pašlovino jo gerus darbus.
Seniūnas A. Strielčiūnas pasidžiaugė, kad sausio 21–oji, kuomet prie seniūnijos pirmą kartą atvažiavo ūkininkai „targavoti“, jau tapo tik atspirties taškas. Prekyba tobulėja, ūkininkai ir vartotojai randa bendrą kalbą. „Ūkininkų turgelis prigijo kaip čia visada buvęs ir mes nebeįsivaizduojame savo stalo be produktų, įsigytų tiesiai iš ūkininkų“, – džiaugėsi seniūnas.
