Tačiau žemdirbiai supirkėjams nenusileido: jie padavė „Galintą“ į teismą ir bylą laimėjo.
Supirkėjų „žaidimas“ su žemdirbiais
2008 m. rugpjūtį, per patį grūdų supirkimo įkarštį, UAB „Galinta ir partneriai“ su Šalčininkų ir Varėnos r. ūkininkais sudarė nemažai pirminių avižų derliaus pirkimo-pardavimo sutarčių, kur supirkimo kaina buvo numatyta po 400 Lt/t ir daugiau. Pristačiusiesiems avižas į Varėnoje esantį bendrovės filialą „Galintos grūdai“ buvo išrašytos sąskaitos faktūros su PVM, nurodyti grūdų kiekiai ir pinigų sumos. Atsiskaitymo terminų – 30 d. – įmonė netesėjo, tad žemdirbiai pradėjo nerimauti, juolab kad daugelis jų po kelių savaičių gavo pranešimus apie mažinamas supirkimo kainas: nuo rugpjūčio 20 d.– 360 Lt/t, o nuo 22-21 d. – 330 Lt/t, net 300 Lt/t ir t.t.
Bendrovės pagrindinis akcininkas (savininkas) Borisas Mazuchas surado būdą, kaip apkaltinti filialo „Galintos grūdai“direktorių Vytautą Petrušį ir pateisinti supirkimo kainų mažinimą. Esą direktorius neturėjo įgaliojimų pasirašyti ilgalaikių sutarčių ir buvo nesąžiningas: susitaręs su pažįstamais ūkininkais sudarė klaidingas pirkimo-pardavimo sutartis, nes norėjo pasipelnyti. Ūkininkai įtarė, kad niekuo dėtą direktorių norėta paversti atpirkimo ožiu, o sutartys buvo pasirašytos tik dėl to, kad avižos nebūtų išvežtos į Alytuje esantį AB „Kauno grūdai“ filialą, kur atsiskaitoma laiku. Patiems žemdirbiams kilo grėsmė likti be pelnytai uždirbtų lėšų.
Trijų atkaklumas - pavyzdys visiems
Varėnos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta, būdamas solidarus su savo rajono žemdirbiais, visus paragino kreiptis į teismą. Juolab kad 2007 m. avižų kaina buvo per 500 Lt/t ir pernai rajone šių kultūrų pasėta gerokai daugiau. Pasak Česlovo Petruškevičiaus iš Tolkūnų k., jis jau 2008 m. rugpjūčio 25 d. sulaukė siurprizo, kai už avižas buvo pateikta sutartis su pakeista kaina – 330 Lt/t (vietoj 430 Lt/t). Jis nenorėjo kredituoti supirkėjų, todėl nesutiko su siūlomu variantu.
Tuo tarpu UAB „Galinta ir partneriai“ panašią veiklą „vystė“ ir su kitais žemdirbiais.
Po ilgų derybų, 2008 m. lapkričio mėn., varėniškiai šią bendrovę padavė į teismą. Č. Petruškevičiaus teigimu, bylinėjosi septyni ūkininkai, smulkesnieji žemdirbiai nedalyvavo – jie sutiko su visomis pasiūlytomis supirkėjų sąlygomis.
Bylą laimėjo ir pinigai su delspinigiais bus išmokėti trims ieškovams. Likusieji keturi ūkininkai taip pat sutiko su „Galintos ir partnerių“ pasiūlyta taikos sutartimi. V. Petruškevičiui UAB „Galinta ir partneriai“ grąžino 39 tūkst. Lt, ūkininkui Vytautui Rauloniui iš Gudakiemio k. – 38 tūkst. Lt ir ŽŪB „Tėviškė“, esančiai Puodžių kaime, – 23 tūkst. Lt skolą.
Kaip teigia ūkininkas V. Raulonis, jie ne tik prisiteisė pagal pirminę ilgalaikę sutartį neišmokėtus pinigus, bet bendrovė turės padengti ir teismui bei advokatams skirtas išlaidas. „Šiemet su šia bendrove nesiruošiu bendradarbiauti ir kitiems nepatariu su tokiais nerimtais partneriais turėti reikalų. Pakanka solidžių firmų, o ši Varėnoje atsirado kaip kokia nelaimė, – „ŪP“ sakė V.Raulonis. – Šiųmetį derlių, kad ir toliau, bet parduosiu Alytuje. Juk ne viena įmonė užsiima šiuo verslu.“
ŽŪB „Tėviškė“ valdybos pirmininkas Vytautas Ramanauskas teigia, kad jie prisiteisė visus už avižas neišmokėtus pinigus, kurie buvo paskaičiuoti pagal pirminę sutartyje numatytą kainą – 430 Lt/t. „Galinta ir partneriai“ savo elgesį aiškino tuo, kad mes nepristatėme sutartyje numatyto derliaus kiekio, bet jie patys pakeitė sutarties sąlygas“, – teigė V. Ramanauskas. Ir priminė, jog bendrauti su šiais supirkėjais irgi nebežada, nes panašių situacijų yra buvę ir anksčiau: patikėję pažadais, po įmonių bankroto likdavo be nieko.“
Taikos sutartis - ne laimėjimas, o pralaimėjimas
Varėnos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Kalanta įsitikinęs, kad ūkininkai turi kovoti už savo teises ir būti vieningi. „Apgautųjų buvo ir daugiau, su kuriais buvo atsiskaityta ne pirmine sutartyje nurodyta kaina. Tačiau tik patys atkakliausieji birželio pabaigoje laimėjo bylą, nes žemdirbiai nesutarė tarpusavyje ir savo pinigus atidavė „Galintai“, – sako Žemės ūkio skyriaus vedėjas. – Laimėjusieji bylą kovojo ne tik už savo, bet ir už kitų teises. Taikos sutartis greičiau ne laimėjimas, o pralaimėjimas, ypač tų, kurie sutiko su pakeistomis avižų supirkimo kainomis. Kaimo žmogus patiklus, o kai žemdirbiai nevieningi, tuo ir naudojasi supirkėjai. Šis atvejis turi skatinti visus ūkininkus nepasiduoti supirkėjų intrigoms.“
Taigi kiek lėšų supirkėjai sutaupė neatsiskaitydami su žemdirbiais – liks jų paslaptis. Bet daugelis ūkininkų dalyvauja įvairiose KPP programose, jiems reikia lėšų investicijoms ir toks kainų mažinimas ar delsimas atsiskaityti, J. Kalantos nuomone, ūkių plėtros nepagreitina. „Neišmokėti pinigai gauti tik birželio pabaigoje, teko rašyti pareiškimą NMA, kad kai kuriems besibylinėjantiems ūkininkams būtų greičiau išmokėtos tiesioginės išmokos, – aiškina jis. – Bet dabar, ko gero, pinigus už parduotas avižas jau gavę visi ūkininkai.“
