Augina nebent sau
Soduose visuomet rasi žmogų, kuris užaugina daržovių ar vaisių sau, o dalį veža parduoti į turgų. Tačiau tokių nedaug. Daugiausia vis dėlto augina savo reikmėms. Yra ir tik žole visą plotą apsėjančių.
Nuolat gyvenančių žmonių sodų bendrijose kasmet daugėja. „Visokio amžiaus atsikrausto – ir seni, ir jauni,“ – pasakojo Šeškų kaime (Panevėžio rajonas) įsikūrusios sodininkų bendrijos „Piniava“ narys Julius Čiplys. Dabartiniu metu šioje bendrijoje yra bene 60 nuolat gyvenančių šeimų. Greta įsikūrusiame „Ąžuole“ – tokių šeimų dar daugiau.
Vis dėlto sodininkai nežvelgia į sodą kaip į galimybę prasimaitinti. „Tik tiek, kad nereikia toli vaikščioti, – mano J. Čiplys. – Pažiūrėkit, svogūnai parduotuvėje 1,20 lito, o svogūnėlius sėklai reikia pirkti po 6 litus. Bulvės tas pats: jos pigios, 60 centų rudenį. Kur čia su kastuvu daug prisisodinsi. Gali nusipirkti be darbo, be nieko.“
Didžiausia problema – elektra
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius mano, kad jei pagerėtų infrastruktūra – nuolatinių gyventojų soduose dar padaugėtų.
„Į sodus keliasi vis daugiau žmonių, ypač į tuos sodus, kurie netoli miestų. Nepasakyčiau, kad postūmį davė sunkmetis – migracija nuolatinė. Tačiau štai problemos nesisprendžia“, – apgailestavo E. Germanavičius. Pagrindinės iš jų – elektros energija, infrastruktūra. Ir čia gyvenant žmonėms reikalingas vanduo, nuotekų šalinimas, keliai. „Šitie klausimai nesprendžiami. O kai reikia spręsti – susidaro įspūdis, kad sodininkai yra patys turtingiausi. Esą pensinininkai, paliegėliai gali patys susitvarkyti infrastruktūrą“, – kalbėjo E. Germanavičius.
Iki šiol sodų bendrijos buvo laikomos poilsio zona – nuo gruodžio Sodininkų bendrijų įstatymas papildytas, kad tai ne tik poilsio, bet ir pastovaus gyvenimo zona. „Tai mes jau ir laikėme save lygiateisiais piliečiais“, – sakė E. Germanavičius. Kodėl taip ilgai buvo delsiama? „Savivaldybėms nenaudinga. Nereikia rūpintis negyvenama teritorija“, – kalbėjo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas.
Bendrijos ieškojo būdų, kaip Lietuvai trūkstant lėšų panaudoti Europos Sąjungos paramą. Vienas kelias – per Aplinkos ministeriją, tačiau iniciatorius turi būti vietos savivaldybė. Antras – per Žemės ūkio ministeriją, bet vėlgi – pasiūlymus turi teikti savivaldybė. Anot E. Germanavičiaus, savivaldybių atstovai teigia, kad be 2013 metų sodininkai net negalvotų apie šiuos reikalus – pinigų tam skiriama nebus, o ir specialistų nėra.
Pašnekovo pasidomėjome, kokia gi sodininkų bendrijų ateitis? „Prie miesto jos anksčiau ar vėliau taps gyvenvietėmis, o rajonuose, toliau nuo miestų, jų funkcijos bus kaip ir sovietiniais laikais – poilsiui, rekreacijai, kol pensininkai išmirs, kas dabar labai pageidautina. Iširs sodo bendrijos – ir tas biudžetui bus lengviau“, – ironizavo E. Germanavičius.
Vanduo – savivaldybių rūpestis
Aplinkosaugininkai sodininkus neretai vadina gamtos teršėjais. Tačiau šią savaitę vykusioje konferencijoje „Sodininkų bendrijoms aktualiausi klausimai, jų sprendimo būdai“ Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas tvirtino, jog valdžios pareiga, kad žmonės gautų geros kokybės komunalines paslaugas. Atliekų ir vandentvarkos klausimus turi spręsti savivaldybės. Sodininkų bendrijos – tokie patys atliekų turėtojai, kaip kiti asmenys, gyvenantys savivaldybės teritorijoje.
„Dažna situacija Lietuvoje – sodų bendrijos yra pamirštos, neprisikviečia nei komunalininkų, nei vandens paslaugų teikėjų“, – sakė R. Špokas.
Sodininkai susiduria ir su geriamojo vandens problema. Šiuo metu geriamuoju vandeniu nėra aprūpinami 850 tūkst. gyventojų – bene trečdalis Lietuvos. 90 proc. šulinių yra užteršti ir jų vanduo netinkamas naudoti maistui. Su nuotekų šalinimu dar prasčiau – šalyje šiomis paslaugomis aprūpinami tik 66 proc. gyventojų.
