Suvažiavimo pabaigoje priimta rezoliucija, kurios pagrindiniai reikalavimai Vyriausybei ir Seimui jau buvo išsakyti vasarį, tačiau vis dar svarstomi. Į antrą kartą po 2001 m. surengtą visuotinį suvažiavimą atvyko 2,6 tūkst. žemdirbių.
Plojimai ir švilpimai
„Susirinkome išreikšti paramos ŽŪM, kuri jau spėjo nemažai padaryti žemės ūkio labui, tačiau turime reikalauti, kad nauji įstatymai neužstrigtų Vyriausybėje ir Seime“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės dr. Rasos Melnikienės pristatyta informacija apie pagerėjusius ūkių rodiklius po įstojimo į ES mažai paguodė žemdirbius – jiems labiau rūpėjo nūdienos aktualijos. Kai kurie laikė plakatus, vaizduojančius perdirbėjų ir prekybininkų diktatą. „Ponai „liūtai“, pieno už ačiū jau prisilakėt. Mūsų kantrybė baigėsi“, – skelbė vienas iš plakatų.
Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas pasitiktas ir plojimais, ir švilpimais. Vyriausybės lyderis žadėjo, kad birželį Seimas priims įstatymo pataisas dėl elektros kainų lengvatų taikymo žemdirbiams. Tačiau jo pasigyrimas apie tai, kad Vyriausybė, nors ir mažindama valstybės biudžetą 3 mlrd. Lt, atrado 106 mln. litų tiesioginėms išmokoms, mažai džiugino. „Žadėta, kad išmokos bus praėjusių metų lygio, tad dar nežinia, kaip bus su likusiais 300 mln. Lt“, – replikavo kai kurie žemdirbiai.
Mato niūrią situaciją
„Premjere, jūs išvykstate neišgirdę mūsų“, – šaukė suvažiavimo dalyviai, kai A.Kubilius, teisindamasis įtempta darbotvarke, paliko salę iškart po savo kalbos. Premjeras VL paklaustas, ar kitą mėnesį svarstant akcizų degalams tarifus nebus atsižvelgta į ūkininkų reikalavimą grąžinti PVM lengvatas maisto gaminiams, atsakė: „Sunku tikėtis, diskutuoti galima apie viską, bet svarbiausia išlaikyti finansinį stabilumą. Nieko nenoriu žadėti“, – šnekėjo A.Kubilius.
Prienų r. kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ valdybos narė Saulena Krūvelienė, kalbėdama apie pieno sektoriaus problemas, teigė, kad pažadėti 106 mln. Lt išmokų gali jau nepadėti. „Pinigų reikia jau dabar – už ką mums ruošti pašarus, kai pajamos sumažėjo 60 proc. – piktinosi ji. – Gaila, kad premjeras nerado laiko iš pirmų lūpų išgirsti mūsų problemų, juk dienotvarkę buvo galima seniai priderinti prie suvažiavimo.“
Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos pirmininkas Pranas Žymančius pastebėjo, kad jauniesiems ūkininkams vis sunkiau išgyventi dėl nepalankių kreditavimo sąlygų.
„Manau, reikia kalbėti apie nacionalinio banko steigimą“, – mano pirmininkas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas iš suvažiavimo tribūnos pateikė skaičiavimus, įrodančius, kad ir į gūdų sektorių atėjo blogi laikai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas daug kritikos valdžiai pažėrė dėl užsitęsusios žemės reformos ir kliūčių ūkininkams iš valstybės įsigyti žemę. „Jeigu A.Kubilius neišgirs mūsų bėdų, pajudėsime pas jį su traktoriais“, – pagrasino jis.
Piktina pelno mokestis
LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkas Kęstutis Deveikis sakė, kad pelno mokestis bus pražūtingas žemdirbiams. „Netiesa, kad sumažėjus mūsų pajamoms nebus ir pelno mokesčio, – aiškino K.Deveikis. – Įstatymas numato, kad už ES paramą įsigytas turtas yra priskiriamas pajamoms, tad ir turėdami skolų, didelių investicijų privalėsime mokėti šį mokestį. Pokariu dar buvo pasirinkimas – į kolūkį arba į mišką, o ką dabar mums daryti?“
LŪS Šilutės rajono skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas kalbėjo, kad būtina taisyti ir fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. „Jame nenurašomos ES lėšos, – stebėjosi jis. – Būtina projektą papildyti, kad ūkininkas bankrutuoja ne savo noru – čia jis negali būti lyginamas su fiziniu asmeniu.“
Šviesiau tik mėsos sektoriuje
Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Vidmantas Jonika pasakojo, kad nors galvijų augintojai taip pat susiduria su monopolijų diktatu, tačiau juos gelbsti eksportas. „Tik dėl to kritusios kainos stabilizavosi“, – teigė jis. Pasak V.Jonikos, ūkininkai neturėtų dėti daug vilčių į valdžią. „Turime patys ieškoti išeičių, būti vieningi, burtis į kooperatyvus, dalyvauti asociacijų veikloje“, – įsitikinęs ūkininkas. V.Jonika kritikavo paramos veislininkystei skirstymo būdus. „Pernai veislininkystei skirta 23 mln. Lt, tačiau augintojus pasiekė tik 10 proc., likusios lėšos nusėdo institucijų kišenėse“, – apgailestavo jis.
Tuo tarpu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė baiminosi, kad greitai gali nelikti lietuviškų vaisių ir daržovių. „Panaikinus PVM lengvatas tapo dar sunkiau konkuruoti su Lenkijos produkcija, kur šis tarifas tėra 3 proc., taip pat ten taikomos lengvatos trąšoms, – sakė ji. – Nepalankias sąlygas diktuoja ir prekybininkai.“
Priėmė rezoliuciją
Suvažiavime priimta rezoliucija su reikalavimais Vyriausybei. Tarp jų minimas įpareigojimas sudaryti derybų planą dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo su Vakarų Europos šalimis, grąžinti PVM lengvatas žemės ūkio produkcijai, gerinti prekybos sąlygas žemės ūkio produktais, sureguliuoti perdirbėjų ir prekybininkų atsiskaitymo terminus su žemdirbiais, palengvinti valstybinės žemės įsigijimo sąlygas, kiti aktualūs ūkininkams klausimai.
ŽŪM ministras K.Starkevičius sakė, kad jau suburta 5 valstybių grupė, kuri kartu sieks vienodų išmokų. „Su kitais rezoliucijos klausimais dirbama darbo grupėse“, – sakė ministras.
