Pastaruoju metu tik ir girdime pasakojimus apie pasaulinės ekonomikos krizės aukas. Netrūksta jų ir Lietuvoje. Tačiau ir mūsų valstybėje yra verslininkų ir ūkininkų, išradusių ar sukūrusių priešnuodžių krizei.

Nepabūgo naujovių

Tiskūnuose (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Ričardas Reikertas neieško žodžio kišenėje: „Kaip gyvenu? Gerai! Aš nelinkęs dejuoti. Dejavimais sėkmės neprisišauksi. Reikia dirbti, nepasiduoti nesėkmėms. Tik tokiu atveju bus nebaisi jokia krizė.“

Pernai VL rašė apie šio ūkininko polinkį naujovėms. Jis pirmasis šalyje ir vienas pirmųjų Europoje kartu su švedais ūkininkais grūdams laikyti panaudojo argentinietišką technologiją – juos žiemoti supylė į 150 m ilgio, 3 m pločio ir 1,5 m aukščio vadinamąsias rankoves tiesiog lauke, ant betonuotos aikštelės. Kiti ūkininkai abejojo ir net paslapčia šaipėsi iš Ričardo sumanymo. Jie buvo įsitikinę, kad grūdai rankovėse sudrėks, supus, juk Lietuva – ne saulėta Argentina.

Praėjo drėgna žiema. „Technologija pasiteisino, grūdai nesupuvo. Vieną rankovę specialiai palikau nepraardytą. Toks grūdų laikymo būdas pigus, daug sutaupiau“, – sako R.Reikertas. Ar nauju sumanymu domėjosi kiti ūkininkai? Nesidomėjo ir nesutaupė, tačiau skundžiasi, kad kritusios grūdų supirkimo kainos nebepadengia savikainos.

Patys sėja, pjauna ir kepa

Šalia Rokiškio turintis didelį ūkį ir Lašų kaime veikiančios duonos kepyklos „Lašų duona“ gerą vardą ne tik Aukštaitijoje, bet ir Čikagoje, Londone, Dubline bei Monrealyje garsinantis Zenonas Akramavičius pajautė krizės nagus, tačiau netrukus surado gynybos būdą. Ūkininkas ir verslininkas, siekdamas didesnių garantijų savo verslui, dar iki krizės sumanė į vienas rankas paimti kuo daugiau grandžių nuo grūdų auginimo iki vartotojo.

Ūkininkas ir jo partneriai patys sėja, patys augina, nuima derlių, mala grūdus ir iš jų kepa duoną bei pyrago gaminius. Didžioji produkcijos dalis patenka į nedideles Aukštaitijos parduotuves. Kita dalis keltais ir laivais plaukia į Didžiąją Britaniją, Airiją, Australiją ir JAV. Kadangi patys augina grūdus, atėjus krizei atsirado galimybių dalį populiariausios produkcijos atpiginti. Z.Akramavičius sumanė kepti net apie 20 ct atpigintą „Finansinės krizės batoną“. „Didelės naudos nesitikėjau, tačiau išaugo apyvarta ir... konkurentų pavydas“, – sako Z.Akramavičius.

Konkursai pirkti ir parduoti

Ne vienas ūkininkas ar net jų interesus ginančios organizacijos kovoti su krize galėtų pasimokyti iš Kupiškio rajone ūkininkaujančio Zenono Aleksandravičiaus. „Kokia krizė, kur krizė? Man skųstis būtų nesmagu, nes ūkininkauti sekasi neblogai. Apmaudu, kad ūkininkai, ypač jų organizacijos, nedaro išvadų, nesimoko iš klaidų“, – sako Zenonas.

Z.Aleksandravičius dirba daug. Jo darbo diena prasideda 4 val. ryto, o baigiasi jau sutemus. Tačiau ūkininkas nesiskundžia. Dabar ūkyje verda statybos darbai – statoma grūdų džiovykla. Bus įrengtos svarstyklės, technikos plovimo aikštelė ir... chemijos priemonių plovimo aikštelė. Taigi ūkininkas rūpinasi gamtos apsauga. Čia gyvens jo sūnus ir kitos kartos. Jie norės gyventi švarioje žemėje.

„Aš net norėčiau, kad statybos srityje krizė tęstųsi kuo ilgiau. Prieš dvejus metus statybininkų negalėjau pasisamdyti, nes už paprasčiausią darbą prašydavo tūkstančių. Dabar ūkininkai gali statyti, plėsti ūkį. Paskubėkime, nes ilgai taip nebus“, – pataria Z.Aleksandravičius.

Ūkininkas kritikuoja žemdirbių organizacijas, kad jų vadovai tik vaidina ginantys jų interesus susitikimuose su valdžia. „Pirmiausia reikia patiems išmokti ir kitus išmokyti pirkti ir parduoti. Pavyzdžiui, šiemet aš pats, savo iniciatyva, garsiai paskelbiau konkursus pirkti ir parduoti. Pranešiau firmoms sąlygas, kad noriu pirkti chemikalų, trąšų. Kuri įmonė pasiūlys pigiau, iš tos ir pirksiu. Ir labai greitai sulaukiau man naudingų pasiūlymų“, – sako Z.Aleksandravičius.

Didino apyvartą

Krizę įveikė ir į didžiausių duonos kepyklų dešimtuką patenkanti UAB „Biržų duona“. Įmonės direktoriaus Viktoro Kurganovo sėkmės receptas trumpas: atėjus sunkmečiui nenuleisti rankų ir investuoti. Kol konkurentai dejavo, „Biržų duonos“ apyvarta per metus išaugo net 44 proc. „Nustosi investuoti – viską prarasi. Kasmet įmonei modernizuoti skiriame apie milijoną litų. Gerai dirbo vadybininkai, todėl padidinome rinką“, – sako V.Kurganovas.

Praėjusių metų pabaigoje įmonėje pradėjo veikti nauja vokiška bandelių kepimo įranga, gerokai padidėjo asortimentas. Naująja kepimo įranga biržiečiai per valandą pagamina iki 4000 bandelių arba apie 3 tonas produkcijos per parą.

Laimi gaminantieji pigias prekes

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad krizė paveikė visas pramonės ir ūkio sritis, tačiau kiekvienoje srityje yra krizės pasekmių išvengusių įmonių. „Kai kurioms įmonėms pasisekė, nes bankrutavo jų konkurentai kitose šalyse, todėl šios įmonės arba jų partneriai kitose šalyse laikosi palyginti stabiliai. Tokios įmonės rinkose užėmė naujas nišas“, – sako S.Besagirskas. Svarbios ir krizės sukeltos aplinkybės. Krizės paveikti žmonės pradėjo taupyti ir rinktis pigesnes prekes. Jų gamintojams pasisekė.

Daugelis tikėjosi, kad sunkmetį geriausiai išgyvens farmacijos įmonės. Tikėtasi, kad gyventojai bet kokiu atveju pirks vaistus, net jeigu jie pabrangs. Apsiriko. „Vaistų perkama mažiau, be to, ieškoma pigesnių. Tačiau farmacijos įmonės neskursta“, – sako S.Besagirskas.

Turi ką veikti duobkasiai ir administratoriai

Krizei atsparios profesijos, be kurių žmonės tiesiog negali išsiversti. Pavyzdžiui, kol kas neįmanoma išsiversti be duobkasių paslaugų. Duobės iškasimo kaina pasiekė 320–350 Lt. Ir negali nesumokėti. Apskritai laidojimo verslas, kaip teigia patys šios srities verslininkai, yra žiaurus, bet labai pelningas. Štai Lietuvos kolegijų verslumo konkurse buvo renkamos perspektyviausios verslo idėjos. Pirmąją vietą laimėjo studentų komanda, pasiūliusi komisijai įvertinti laidojimo planavimo verslą.

Didelį pakilimą išgyvena bankrutuojančių, restruktūrizuojamų įmonių administratoriai. Pasak Nacionalinės verslo administratorių asociacijos direktoriaus Rimvydo Veličkos, krizės metu bankrutavusių įmonių administratorių paklausa išaugo. „Šiuo metu administratoriais dirba apie 250 specialistų, o iš viso jų parengta net 800. Tiek nereikia, be to, krizė greitai baigsis ir administratorių paklausa sumažės“, – sako R.Velička.

Kartais bankroto administratorių atlyginimai siekia 3 tūkst. Lt, o kartais – 10–15 tūkst. Lt per mėnesį, be to, paprastai administratorius triūsia ne vienoje įmonėje. Kartais jis plėšosi dirbdamas net keliolikoje įmonių. Kiek uždirba? Konfidenciali informacija.

KOMENTARAI

Rimvydas Jasinavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius

Pažįstu ne vieną verslininką, ne tik nenukentėjusį nuo krizės, bet net papildomai uždirbusį. Kas lemia? Pirmiausia krizės pasekmių išvengė dirbę atsargiau, kurių paskolos neviršijo 20 proc. viso kapitalo. Kita grupė – dirbantys efektyviai, siekiantys naujovių ir savo vartotojams pasiūlę gana pigias ir kokybiškas prekes arba paslaugas. Deja, daugelis pradėjusiųjų verslą nesuvokia tikrosios verslo esmės ir metodų.

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Krizės išvengė arba galėjo išvengti verslas, kurio paslaugos žmonėms tiesiog gyvybiškai būtinos, pavyzdžiui, maisto pramonė. Kitaip turėjo elgtis, pvz., drabužių siuvimo verslas. Čia žmonės gali pataupyti. Kita vertus, būna, kad toje pačioje srityje vienam verslininkui geriau sekasi, o kitas bankrutuoja. Priežasčių daug, tačiau svarbu, kaip ir ar laiku verslininkas sugebėjo reaguoti.