Dabar Vilma džiaugiasi, kad rengdama reportažus BTV televizijos laidai „Tarp miesto ir kaimo” atrado daug amerikų ir „Artojui” papasakojo savo įspūdžius apie kaimą ir jame gyvenančius žmones.
Stebina kaimo ir miesto lyginimas
Mano akimis, kaimas yra visapusiškas. Yra daug darbščių žmonių, kurie gyvena gerai, tačiau yra ir tik iš pašalpų gyvenančių žmonių, kurie girtuokliauja. Jis lygiai toks pat kaip ir miestas. Mane net kartais stebina užduodamas klausimą, kuo kaimas skiriasi nuo miesto, lyg norima juos priešpastatyti. Iš tikrųjų tai yra tokia pati Lietuva.
Kaip teigiamus dalykus išskirčiau, jog kaime nėra tokio susigrūdimo kaip mieste, nuostabi gamta, darbai, kurie yra susiję su žemės ūkiu, yra sezoniški, todėl žiemą būna daugiau poilsio. Ten visai kitoks gyvenimo ritmas. Kalbant apie žmones – kaimiečiai nuoširdesni už miestiečius.
Tarp neigiamų kaimo pusių paminėčiau nesutvarkytą infrastruktūrą. Be to, žemdirbiai neuždirba tiek, kiek galėtų iš tikrųjų uždirbti – didesnę pelno dalį pasiima perdirbėjai ir prekybininkai. Taipogi kaime esti nemažai bedarbių, nors darbų, regis, tikrai yra.
Pastebėjo, kad kooperatyvai – nepopuliarūs
Nors aš nesidomėjau sovietmečio kaimu, manau, kad ten viskas buvo aišku ir paprasta – buvo planai, kiek reikėjo prikulti grūdų iš vieno hektaro, planai, kiek auginti kiaulių, vištų ir pan. Viskas buvo kolektyvizuota, egzistavo stiprios struktūros.
Dabar nebėra stiprių kooperatyvų, todėl lietuviai pralaimi perdirbėjams ir prekybininkams. Pavyzdžiui, užsienyje 25 proc. ūkininkų yra kooperatyvų nariai, o pas mus – tik 10 proc. Tai kitų šalių ūkininkams leidžia išsikovoti geresnes sąlygas parduodant savo produkciją. Pas mus žmonės labai nedrąsiai buriasi į kooperatyvus, kiekvienas stengiasi dirbti asmeniškai.
Žemės ūkis buvo visiškai nauja sritis
Monotoniška daugelį metų dirbti tą patį darbą – aš žinių vedėja įvairiose televizijose dirbau 11 metų, todėl reikėjo pokyčių, norėjosi kūrybos, naujos veiklos. Kaip tik tuo metu man pasiūlė dirbti besikuriančiame projekte, o mane domina viskas, kas nauja. Tuo metu žemės ūkis man buvo visiškai nauja sritis, nes užaugau mieste, „ant asfalto“. Net ir vaikystėje kaimo neturėjau.
Šis projektas buvo pirmas prisilietimas prie kaimo, žemės ūkio sektoriaus problemų. Tiesą sakant, per dvejus metus daug amerikų atradau ir su daug nuostabių ir darbščių žmonių susipažinau.
Kyla minčių apie verslą kaime
Ką iš žemės ūkio darbų mokėčiau nudirbti? Gėles sodinti, auginti ir jas prižiūrėti, turbūt išmokčiau pomidorus auginti, gal dar sodą prižiūrėti. Man svarbiausia – žmones išklausyti ir perteikti teisingą informaciją, o visų darbų mokėti nebūtina.
Šiuo metu man šis darbas labai patinka, todėl nėra būtinybės galvoti, ką norėčiau pakeisti savo gyvenime. Nors, tiesą sakant, sutikus tiek įdomių žmonių ir pamačius tiek daug įvairių verslo sričių, retkarčiais kyla minčių apie su kaimu susijusį nuosavą verslą. Man patinka sraigių auginimas, norėčiau turėti šaltalankių plantaciją, bet čia tik teoriniai pamąstymai, kol kas nesiruošiu to įgyvendinti.
Artimos ekologijos idėjos
Aš esu 100 proc. už ekologiją, stengiuosi pirkti tik ekologiškus produktus, net ir skalbimo miltelius, vaikus pratinu nešiukšlinti, neteršti gamtos, nes man labai svarbi švari aplinka, kurioje gyvename. Galbūt aš pirksiu obuolį, kuris nebus toks gražus, galbūt mėsa bus ne raudonos, o pilkos spalvos. Man svarbiausia, kad tai būtų švaru ir sveika.
Ekologiniuose turgeliuose perku sezonines daržoves, mėsą, sūrius, duoną. Mėgstu natūralų, gerą skonį, nesvarbu, kad jie netgi šiek tiek brangesni negu prekybos centruose.
Padėka žemdirbiams
Lietuvos žemdirbiams norėčiau padėkoti, kad augina gerus produktus, palinkėti sėkmės ir pasakyti, kad viskas ne taip blogai.
Prieš keletą savaičių laidoje kalbinau ekonomistą Rimantą Rudzkį ir žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. Jų teigimu, atlikti tyrimai atskleidžia, kad žemės ūkis yra ta verslo sritis, kuri galbūt niekada neturės didelio pelno, kaip informacinių technologijų verslas, tačiau yra labai perspektyvi ir duoda stabilias pajamas.