Praėjusią savaitę ŽŪM specialiai surengtame renginyje kvietė įsisavinti lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos sritį “Žemės ūkio vandentvarka”. „Niekas kitas už mus - ūkininkus, to nepadarys. Mums patiems turi rūpėti dirbamų žemių sausinimas“, - burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas ragino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Lėšų neišnaudoja

ŽŪM konstatuoja, kad šalyje pasyviai steigiasi melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, o Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos teikiamas paramos galimybes neišnaudojamos.

ŽŪM Infrastruktūros melioracijos ir kooperacijos departamento duomenimis, šiuo metu beveik 3 mln. ha apimančiuose nusausintų žemių plotuose bendra melioracijos statinių vertė siekia 7,6 mlrd. Lt.

Nuo 2006 m. lėšos melioracijos sistemų atnaujinimo darbams padidėjo. Minėtais metais skirta iki 67,5 mln. Lt, 2007 m. – iki 70,3 mln. Lt, o 2008 m. lėšos siekė 82,3 mln. Lt arba tenkino 73 proc. melioracijai atnaujinti reikalingų lėšų.

Dalis jų atiteko ir žemdirbiams, norėjusiems remontuoti melioracijos sistemas savo dirbamose žemėse. Žemdirbiams kompensuota iki 85 proc. melioracijos sistemų remonto projektų sąmatinės vertės.

Nusidėvėjimas ir pasyvumas

Minėta parama per trejus metus pasinaudojo tik 352 ūkininkai. Valstybė šiam tikslui pagal poreikį skyrė 11,4 mln. Lt.

Šiandien ŽŪM Infrastruktūros melioracijos ir kooperacijos departamento duomenimis, 53 tūkst. km magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 70 proc., hidrotechnikos statinių – 53 proc., žemės pylimų – 48 proc., drenažo – 44 proc. ŽŪM specialistų rūpestis – nusausintos žemės būklė. Atliktos melioruotų žemės būklės įvertinimo duomenimis, techniniu ir agrotechniniu požiūriu blogos būklės nusausintų žemės ūkio naudmenų yra 222,4 tūkst. ha, iš kurių 15,4 tūkst. ha pavirto pelke, o 67,4 tūkst. ha savaime baigia apaugti krūmais ir mišku.

Norėdami suaktyvinti ūkininkų susidomėjimą, paramos teikėjai asociacijoms žada apmokėt iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų: ne tik melioracijos sistemų rekonstrukcija, bet ir rūgščių dirvų kalkinimas sausinamos teritorijos ariamoje žemėje. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 1 035 840 Lt.

Paraiškos pagal Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ buvo teikiamos du kartus. Gautos 46 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 51,2 mln. Lt. Iš viso Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos sričiai “Žemės ūkio vandentvarka” per penkerius metus žadama skirti 131 mln. Lt ES paramos.

Aktyviausias – Panevėžio rajonas

Aktyviausias įsisavinant lėšas, skirtas melioracijos sistemoms atnaujinti, yra Panevėžio rajonas. Pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Žemės ūkio vandentvarka“ (2004-2006 m.) Panevėžio rajone įgyvendinti keturi projektai, pagal kuriuos nusausinimo darbai atlikti šešiose rajono gyvenvietėse, gyvenimo kokybė pagerėjo beveik 4 tūkst. gyventojų.

Panevėžio rajone seniūnijų teritorijų pagrindu įsteigtos keturios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, jungiančios vidutinius ir stambius ūkius. Dvejų asociacijų nariais yra ir žemės ūkio bendrovės. Kiekvienoje Panevėžio rajono melioracijos sistemų naudotojų asociacijoje po 11- 17 narių. Joms pirmininkauja neatsitiktiniai žmonės - ūkininkai, kaimo bendruomenių primininkas ir savivaldybės darbuotojas. Panevėžio rajono savivaldybė asociacijų veikloje dalyvauja partnerio teisėmis.

Iniciavęs šių asociacijų steigimąsi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A.Dzikas pastebėjo, kad iš esmės dauguma žemdirbių sutinka, kad reikia imtis melioracijos sistemų atnaujinimo, steigti asociaciją ir dirbti. Bet vos tik bandoma prieiti prie konkrečių sprendimų – kas galėtų imtis iniciatyvos tvarkyti šių reikalų, ūkininkai atsakomybę stumdo vienas kitam.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją