Numatoma, jog Kaimo tinklas kaups ir analizuos informaciją apie žemės ūkio rinką Lietuvoje, inicijuos keitimąsi patirtimi, rengs mokymus žemdirbiams, dalyvaus ir teiks pasiūlymus valstybės institucijoms aktualiais ūkininkams klausimais. Kiekviena ES valstybė įpareigota sukurti nacionalinį kaimo tinklą, vienijantį prie kaimo plėtros prisidedančias organizacijas ir institucijas, socialinius partnerius, atstovaujančius dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje pareiškėjams.
Pasak ŽŪM sekretorės Dalios Miniataitės, bendrai veiklai bus sutelktos kaimo plėtros procese dalyvaujančios valstybės ir mokslo institucijos, nevyriausybinės ir verslui atstovaujančios organizacijos, savivaldybės. „Šis tinklas bus skirtas žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo problematikai nagrinėti, siūlymams tobulinti, informacijai apie kaimo plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti, analizuoti, viešinti, organizuoti keitimąsi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais, rengti mokymo programas“, – aiškino D.Miniataitė.
Nenori būti tik talkininkai
„ŽŪR veikla iš tikrųjų ir yra Kaimo tinklas: čia veikia daug gamybos, kultūros, verslo organizacijų“, – tikino ŽŪR vicepirmininkė Regina Sirusienė-Lamauskienė.
Vicepirmininkė abejoja, kad ŽŪM tarnautojų kompetencija bus geresnė nei ŽŪR. „Mūsų sugebėjimai administruoti tinklą neabejotini, nes turime daug patirties, esame arti žmonių, – įsitikinusi R.Sirusienė-Lamauskienė. – Tačiau ŽŪM kažko delsia ir aiškiai neatsako, kas prisiims visą atsakomybę. Mūsų nuomonė yra labai aiški: Kaimo tinklą turi administruoti ŽŪR, o ŽŪM liktų kontroliuoti šios veiklos.“
R.Sirusienė-Lamauskienė būgštauja, kad ŽŪR šiame sumanyme teliks antraeilis vaidmuo. „Gali atsitikti taip, kad mums paves atlikti įvarius darbus dirbant su žemdirbiais, bendruomenėmis, kitais tinklo nariais, bet be jokio finansavimo ir savo balso, – kalbėjo vicepirmininkė. – Ir dabar daugelyje kaimo reikalus gvildenančių darbo grupių mūsų nariai turi tik patariamąjį balsą.“
Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė taip pat įsitikinusi, kad paprasčiausia būtų tinklo įgyvendinimą patikėti ŽŪR. „Juk viskas iš esmės jau veikia, organizacijos seniai tarpusavyje bendrauja, keičiasi patirtimi, tik iki šiol tai nebuvo vadinama Kaimo tinklu. Tad neišradinėkime dviračio, o naudokime, tobulinkime tai, ką jau turime“, – mano L.Kružinauskienė.
Įstatymai sako ką kita
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis laikosi atsargios nuomonės ir mano, kad prieš suteikiant daugiau galių ŽŪR reikia daug diskuoti. „Kaimo tinklo paskirtis neturi tapti vien paramos priemone gamybai, – kalbėjo jis viename komiteto posėdžių. – Šio tinklo paskirtis – diegti pažangą visose kaimo srityse.“
ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė aiškino, kad Kaimo tinklą administruos ministerija. „Įstatymai leidžia tai daryti tik valstybės institucijai arba skelbti viešą administratoriaus konkursą, – sakė ji. – ŽŪR galės dalyvauti tinklo veikloje: ieškoti naujų narių, dalyvauti rengiant sprendimus, atlikti kai kurias mokamas paslaugas.“
Pasak J.Stakėnienės, į tinklą kviečiami ne tik ŽŪR nariai, bet ir įvairios kitos organizacijos. „Tačiau būtina žinoti, kad tinklas nėra skirtas remti verslams. Jis turi aktyvinti Kaimo plėtros programas, telkti įvairių organizacijų idėjas“, – aiškino direktorė.
Tinklui įkurti ir veiklai bei veiksmų planui įgyvendinti numatoma skirti iki 10 proc. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos techninės paramos lėšų – 9,298 mln. eurų. Tarybos sekretoriato organizaciniam darbui finansuoti bus skirta 25 proc. šios sumos.
