Iki šiol ūkininkams buvo palikta bene vienintelė galimybė tapti tik žaliavos tiekėjais. „Geriausiu atveju mums buvo leidžiama burtis į žaliavų tiekimo kooperatyvus, tačiau gerokai pelningesne pridedamąja verte naudojosi perdirbėjai. Tokia padėtis visiems rėžė akis, apie tai kalbėjome, tačiau mūsų žodžių ministerijos vadovai nenorėjo girdėti“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis.
Deja, ne kartą nuvilti ūkininkai kol kas atsargiai vertina pasikeitimus. Paskubėję jie ne kartą nudegė, todėl dabar atidžiai klausosi ir svarsto. „Žmonės nusivylę, todėl nelengva juos įtikinti, kad atėjo laikas, kai ir jie gali pasinaudoti ES parama. Iki šiol visa parama teko tik išrinktiesiems – per 1000 stambiųjų ūkių. Žmones reikia įtikinti, kad dabar, iki 2013-ųjų, ES parama gali pasinaudoti net iki 30 tūkst. smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų“, – ragina V.Juodsnukis.
Atsisakoma tarpininkų
Kaune LŠŪS surengtame susitikime su ūkininkais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sakė, kad nauji sumanymai nelengvai skinasi kelią. Priešinamasi. Tiesa, ne atvirai. „Reikia ir didesnio ūkininkų aktyvumo. Štai vadinamuosiuose turgeliuose savo produkcija gali prekiauti visi ūkininkai, patvirtintos naujos taisyklės. Produkcija labai greitai išperkama. Mus jau sutiko įsileisti net didieji prekybos centrai, be to, ne mažiau kaip 25 proc. prekybos vietų turguose turi būti skiriama ūkininkams“, – sakė žemės ūkio ministras.
Taigi atsiranda galimybė sutrumpinti grandinę tarp produkcijos augintojo ir vartotojo. Tarpininkai nebenugriebs didžiausios pelno dalies. Tačiau ir ūkininkai turi veikti aktyviau. Niekas sukramtyto kąsnelio nepaduos.
Neužmirškime ir atsakomybės
Ministras ūkininkams neatsitiktinai pasakojo ne tik apie naujas galimybes, bet ir apie būtinybę jausti atsakomybę. „Dabar perdirbėjai ir tarpininkai, iš kurių dalis ūkininkų atėmė galimybę uždirbti, labai atidžiai stebės, kaip ūkininkai prekiaudami laikosi būtinų kokybės bei higienos reikalavimų. Gal net bus bandymų kompromituoti naujas idėjas“, – teigia K.Starkevičius. Tačiau gali būti ir atvejų, kai nesąžiningi ūkininkai susigundys pardavinėti ne tik savo, bet ir papildomai supirktą nekokybišką produkciją. Nereikėtų gadinti savo įvaizdžio.
Paramos maišas jau atrištas
Jau dabar galima pasakyti, kad supaprastinta ES paramos sistema pradeda veikti. Pasak ministro, jau gauta paraiškų 60 mln. Lt paramos sumai. Tačiau laukiama dar didesnio susidomėjimo, nes galimybės yra gerokai didesnės. „Pirmieji pateikę paraiškas paramą jau gavo. Apskritai nuo šiol ES parama ūkininkus pasieks daug greičiau“, – sako K.Starkevičius.
Prie laimėjimų galima įrašyti ir sėkmingai pasibaigusias derybas su premjeru dėl 106 mln. Lt papildomų išmokų ūkininkams. Tačiau jau dabar galima numanyti, kad Seime bus ne vienas bandymas mažinti išmokas ūkininkams. „Pasistengsime, kad diskusijos būtų viešos, ir kad ūkininkai sužinotų kiekvieno politiko nuomonę“, – pažada K.Starkevičius.
Vyriausybės keičiasi, o žadėta žemės reformos pabaiga atkeliama neribotam laikui. Naujieji Žemės ūkio ministerijos vadovai turi naujų idėjų. „Vienintelė išeitis – visus į miškus“, – trumpai paaiškino K.Starkevičius. Siūloma nuosavybę grąžinti valstybiniu mišku. Ministras įsitikinęs ir nori įtikinti kitus, kad miškas yra patrauklus turtas ir jo vertė ateityje dar labiau išaugs.
Atsiskaitymus kontroliuos Mokesčių inspekcija
Kai kurie pieno gamintojai ir net jų interesus ginančios organizacijos tebereikalauja, kad Lietuvoje būtų įteisintos minimalios pieno supirkimo kainos bei nustatomi prekybos antkainiai.
„Seimas pakeitė nuomonę ir aš tokiai pozicijai pritariu. Daug geresnius rezultatus galime pasiekti eidami kitais keliais. Pirmiausia, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme liko įsipareigojimas, kad prekybininkai už žemės ūkio produktus atsiskaitytų per 30 dienų. Taip ne šiaip teorinis reikalavimas. Nuo šiol ataskaitas apie atsiskaitymus prekybininkai turės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – sako K.Starkevičius.
Taiklus ministro šūvis. Reikia pripažinti, kad su mokesčių inspekcija niekas nenori pyktis. Net visagaliai milžinai prekybos centrai.
Su perdirbėjais kalba bus trumpa
„Nuo šiol perdirbėjai eis tartis pas mus, o ne mes pas juos“, – sako K.Starkevičius, primindamas stambiausių pieno perdirbimo įmonių pralaimėjimus teismuose, bandant iš valstybės prisiteisti milijonus litų. „Aš jiems pasakysiu, kad nuostolių priežasčių ieškotų savo įmonėse, o ne už jos vartų. Pavyzdžiui, „Rokiškio sūrio“ įmonėje dirba apie 2500 žmonių, o panašaus dydžio įmonėje Danijoje tedirba 80 darbuotojų. Štai kur rezervas. Todėl ir pieno supirkimo kainos Danijoje gerokai didesnės nei Lietuvoje“, – daro išvadą K.Starkevičius.
Žemės ūkio ministerija pieno produktų eksportui dairosi naujų rinkų. Šįkart žvilgsnis krypsta į Ukrainą bei Azerbaidžaną.
