Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai tikina, kad noro kurti kooperatyvus turi ne tik lietuviai ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovės. Pasak ŽŪM Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Žuko, šiuo metu yra papildomų galimybių steigti kooperatyvus: „Ūkininkams bus palyginti nesudėtinga gauti ES paramą iki 150 tūkst. Lt. Taigi bendra projekto vertė siektų apie 300 tūkst. Lt.“
J.Žukas mano, kad būtent šia parama galėtų sėkmingai pasinaudoti kooperatyvai. Kodėl? ŽŪM vadovai akcentuoja, kad padėtis pieno sektoriuje prasta, todėl ūkininkai įvairiais būdais raginami kuo daugiau parduoti ne žaliavinio pieno, bet jau pieno produktų, ir su kuo didesne pridedamąja verte.
„Šiuo metu kitos išeities nėra. Smulkesniems ūkininkams įsigyti nors ir nedidelį cechą yra sunku, tačiau tai padaryti įmanoma susibūrus penkiems ar daugiau ūkininkų“, – sako J.Žukas. Susikooperavus atsirastų daugiau galimybių. Paskui atsirastų galimybių kurti antrojo lygio kooperatyvą, kuris planuotų pirkti ar statyti naują pieno perdirbimo įmonę.
„Štai 37 stambesni pieno kooperatyvai žada susiburti į vieną didelį antrojo lygio kooperatyvą ar kooperatyvų asociaciją. Tada atsirastų daugiau galimybių pasipriešinti pieno perdirbimo monopoliui“, – sako J.Žukas.
Susikooperavo 13 tūkstančių ūkininkų
ŽŪM užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko 2006–2008 m. žemės ūkio kooperatyvų veiklos analizę. Paaiškėjo, kad per minėtą laikotarpį kooperatyvų turtas išaugo apie 25 proc., tiek pat išaugo apyvarta, o narių padaugėjo apie 30 proc. Šiuo metu Lietuvoje realiai veikia apie 200 žemės ūkio kooperatyvų. Galima prisijungti prie jų, tačiau galima steigti ir naują kooperatyvą.
ŽŪM Kooperacijos ir biokuro skyriaus vedėjas Gintautas Pečiuliauskas pastebi, kad kooperatyvai veikia ne visuose rajonuose, todėl dar yra erdvės juos steigti. Šiuo metu kooperatyvų veikloje dalyvauja per 13 tūkst. narių, taigi apie 10 proc. visų šalies ūkininkų. Šis rodiklis neblogas, tačiau galimybės kurti naujus kooperatyvus ir didinti narių skaičių dar neišsemtos. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse kooperatyvų veikloje dalyvauja net 50 ar 100 proc. visų ūkininkų.
„Pagrindinis rodiklis, parodantis kooperatyvų stiprumą – užimama rinkos dalis. Šiuo metu kooperatyvai užima apie 20 proc. žaliavinio pieno ir apie 10 proc. grūdų rinkos“, – sako G.Pečiuliauskas.
Startui – per milijoną litų
Kooperatyvai remiami pagal dvi formas. Startinę valstybės pagalbą skiria valstybė, o investicinei paramai skiriamos ES ir valstybės lėšos. „Startinė valstybės pagalba skirta kooperatyvams įsikurti, veiklos pradžiai skatinti. Ji taikoma tik nuo 2006-ųjų. Investicinė parama skiriama įsikūrusiems kooperatyvams, jų veiklai plėtoti, modernizuoti. Ji taikoma nuo 1997-ųjų pagal Lietuvos, o vėliau ir pagal ES paramos priemones“, – sako G.Pečiuliauskas.
Šiuo metu parama teikiama tik pripažintiems kooperatyvams. Pasak skyriaus vedėjo, svarbu, kad parama atitektų pagal paskirtį ūkininkų įkurtiems kooperatyvams, o ne kitų asmenų, pavyzdžiui, perdirbėjų įkurtoms ir jų valdomoms institucijoms. Štai kodėl kasmet vis daugiau kooperatyvų siekia tapti pripažintais. 2007 m. buvo pripažintas tik 21 kooperatyvas, 2008 m. – 48, o šįmet iki balandžio pradžios – jau 38 kooperatyvai.
„Startinė pagalba vienam kooperatyvui siekia 1,38 mln. Lt, tačiau šią sumą kooperatyvas turi panaudoti per pirmuosius penkerius veiklos metus“, – primena G.Pečiuliauskas. Taigi reikia skubėti, nes iki 2013-ųjų laikas senka, taigi ir panaudoti lėšas pagal taisykles bus ne taip lengva.
Vidutiniškai per metus kooperatyvui tektų panaudoti po 200–300 tūkst. Lt. Be to, kompensuojamos ne bet kokios, o tik taisyklėse numatytos tinkamos išlaidos. Beje, šios valstybės pagalbos lėšomis finansuojama iki 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Su šia valstybės pagalba negalima įsigyti gamybinių įrengimų. Kompensuojamos administracijos darbuotojų išlaidos, atsiskaitymai „Sodrai“ ir kt.
Yra įvairių paramos kooperatyvams niuansų, todėl patartina atidžiai perskaityti paramos kooperatyvams taisykles.
