LMSA iniciatyva miškų savininkams konsultuoti, šviesti bei mokyti įkurtas Privačių miškų plėtros centras, veikia medienos rinkos informacinė sistema „Infomedis“, privačių miškų valdoms sertifikuoti įsteigta VšĮ „PEFC Lietuva“.
LMSA ataskaitinės-rinkimų konferencijos rengiamos kasmet. Jose dalyvauja visų LMSA skyrių, regioninių asociacijų, kooperatyvų ir įmonių išrinkti delegatai. Privačių miškų savininkų forumuose dažnai dalyvauja nemažai svečių, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu. Šį kartą Generalinėje asamblėjoje dalyvavo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas dr. Nerijus Kupstaitis, Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė Antanina Venckūnienė, Latvijos UAB „Latvijas Finieris mežs“ direktorius Žanis Bacans, kiti svečiai.
LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis ataskaitiniame pranešime trumpai išvardijo, kas nuveikta toliau plėtojant ir stiprinant organizacinę struktūrą, organizuojant miškų savininkų mokymą, konsultavimą, teikiant informaciją, bendradarbiaujant su šalies bei užsienio panašiomis organizacijomis. Tačiau pranešėjas nuogąstavo, kad, nepaisant didelių LMSA pastangų, nepavyko įgyvendinti svarbiausių uždavinių, numatytų praėjusių metų asamblėjoje. Nepajudėjo iš vietos reikalai dėl atskiros privačių miškų žinybos prie Žemės ūkio ministerijos steigimo, neištaisytas Medžioklės įstatymas, leidžiantis be savininkų sutikimo medžioti privačiose valdose, neperžiūrėti esą nepagrįstai saugomų teritorijų plotai, nepanaikintas draudimas miškų savininkams kurtis arba renovuoti buvusias sodybas savo miško valdose, nesumažinti pernelyg griežti miško naudojimo apribojimai, nespartinamas miškų grąžinimas jų savininkams ir daug kitų problemų.
„Labai teigiamai“ įvertinęs LMSA vadovybės veiklą, daug miškininkystei nusipelnęs, buvęs miškų ūkio viceministras Algirdas Brukas dėl neišspręstų problemų nekaltino LMSA vadovų. Jo nuomone, tos problemos yra senos įsišaknijusios bėdos. „Aukštu lygiu lyg kurstomi miškų savininkų organizacijų nesutarimai su valstybinių miškų valdytojais. Visko pasiekti neįmanoma, bet reikia tikėtis, kad viskas bus gerai. Ir šį sunkmetį smulkiam miško savininkui išgyventi daug lengviau negu valstybinei urėdijai. Sakyčiau, tokiais netikėtais atvejais išryškėja privačios miško nuosavybės privalumai“, – nuramino aistringai nusiteikusius dėl nepasiektų tikslų asamblėjos delegatus A. Brukas.
Ką tik paskirto žemės ūkio viceministro M. Kuklieriaus kalba miškų savininkams taip pat suteikė vilčių, kad jų padėtis gali pagerėti, kai nuo Naujųjų metų bus įsteigtas žemės fondas, kuris atvers dar didesnes galimybes kaimo plėtrai. Jis taip pat informavo asamblėjos delegatus, kad numatoma už piliečių turėtą, bet jau užimtą žemę, kompensuoti brandžiu mišku.
ŽŪR pirmininkas B. Markauskas miškų savininkams išvardijo jo vadovaujamos institucijos bėdas, kurios buvo išsamiai aprašytos „Ūkininko patarėjo“ balandžio 16 d. Nr. 45 straipsnyje „Žemės ūkio rūmai nenori būti „džentelmenų klubu“.
Svarbiausias Rūmų tikslas – išsikovoti, kad „dauguma funkcijų, dabar atliekamų įvairių valstybės institucijų, kuriomis apaugusios ministerijos, būtų perduotos ŽŪR.“ Tuomet, jo svarstymu, žemdirbių savivaldos organizacijos galėtų pačios išsilaikyti, nes vien tik nario mokesčio nepakanka. ŽŪR vadovas minėjo, kad ir LMSA galėtų būti perduotos kai kurios Aplinkos ministerijos funkcijos. Palinkėjęs didesnio vieningumo ir organizuotumo ŽŪR pirmininkas pareiškė: „LMSA tikrai gali daug ką padaryti ir kartais, matyt, panaudojant tam tikrą prievartą.“ Ši paskutinė B. Markausko mintis tapo įvairių spėlionių dingstimi.
LMSA Biržų skyriaus vadovas Visvaldas Cemnolonskas, matyt, jos paveiktas siūlė griežčiau redaguoti asamblėjos rezoliucijas, ypač Dėl privačių miškų žinybos įsteigimo: „Jeigu neišreikalausime iš A. Kubiliaus sukurti atskiros struktūros prie ŽŪM, kaip buvo prie Smetonos arba kaip dabar yra Lenkijoje, Latvijoje ar Švedijoje, kuri dirbtų su privačiais savininkais, mes nieko nepasieksime.“
Tai išgirdęs Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas N. Kupstaitis pareiškė: „Struktūra yra. Privačių miškų skyrius glaudžiai bendrauja su LMSA. Visų teisės aktų, liečiančių privačius miškus, projektai yra derinami su jūsų organizacija. Taigi šiuo sunkmečiu kurti naujas struktūras, mano nuomone, būtų per brangu ir netikslinga. Be to, Vyriausybės programoje yra numatyta steigti Valstybinę miškų tarnybą, bendrą valstybiniams ir privatiems miškams.“
Nepaisant tokio Aplinkos ministerijos atstovo pareiškimo, asamblėjos delegatai pareikalavo priimti rezoliuciją Dėl privačių miškų valdymo žinybos steigimo. Tik LMSA garbės pirmininkas Stasys Mizaras, kuriam pavesta ją suredaguoti, siūlė preambulėje įrašyti, kad miškai yra dviejų nuosavybės formų ir beveik vienodai pagamina medienos, tačiau valstybinis sektorius turi Generalinę miškų urėdiją, 42 urėdijas, kasmet sudaromas jų finansavimo fondas, o privatūs miškai palikti likimo valiai. S. Mizaro teigimu, Privačių miškų žinyba spręstų kooperavimosi, asociavimosi, privačių girininkijų steigimosi, ES paramos panaudojimo klausimus, užsiimtų miško savininkų mokymu, švietimu, konsultuotų juos, išdavinėtų leidimus miškui kirsti, atstovautų privačių miškų savininkams. Šio privačių miškų valdymo modelio pagrindą turėtų sudaryti struktūros rajonuose prie ŽŪR skyrių. S. Mizaro manymu, jeigu būtų perimta dalis funkcijų, tai atsirastų ir lėšų iš ŽŪM, AM ir regioninių aplinkos apsaugos departamentų.
LMSA valdybos narys Kazimieras Šaulys, teigdamas, kad nieko nepadaryta dėl privačių miško valdų nuomos medžioklei, siūlė rezoliucijos nekeisti, bet prie jos prijungti ir kitas, susijusias su kūrimusi savo valdose bei miško žemės panaudojimą rekreacijos tikslams. Taip parengta rezoliucija bus pavadinta „Dėl nemedieninių miško išteklių panaudojimo“.
Rezoliucijų tekstams pritarė visi pasisakiusieji, tarp jų ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė A. Venckūnienė. Galutinai suredaguotos rezoliucijos bus išsiųstos į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę.
Apsvarsčiusi rezoliucijas asamblėja išrinko Vidmantą Čaikauską LMSA valdybos nariu vietoj atsistatydinusio Zdislavo Truskausko, generalinio urėdo pavaduotojo. Savo atsistatydinimą jis siejo su LMSA nekorektiškų pareiškimų valstybinių miškų struktūrų adresu, pasinaudojant įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.
Generalinė asamblėja pritarė LMSA pirmininko A. Gaižučio siūlymui pasirašyti sutartį su Latvijos UAB „Latvijas Finieris mežs“ dukterine įmone, įregistruota Ukmergėje, UAB „Linkmerė“ dėl bendradarbiavimo latvių diegiamoje Beržų programoje.
Svečias iš Latvijos – UAB „Latvijas Finieris mežs“ direktorius Ž. Bacans masino mūsų šalies miškų savininkus nederlingose žemėse veisti beržų plantacijas, nes esą beržai labai greitai auga ir pasižymi gera mediena gaminant fanerą, plokštes. Jis net siūlė 90 proc. nuolaidą beržų sodinukams, kurie išauginti iš Dubravos urėdijos medelyne auginamų ypatingos veislės beržų. Pasak jo, beržai, auginami pagal Suomijos firmos „Raute“ technologiją, kirtimų amžių pasiekia per 50 metų, t. y. 20 metų anksčiau nei augantieji įprastai miškuose. „Latvijas Finieris mežs“ jau turi 1,5 tūkst. ha beržų plantaciją ir tokiu būdu užsitikrino apsirūpinimu žaliavine mediena po 50 metų.
