Teturi patariamąjį balsą

ŽŪR vicepirmininkė Regina Sirusienė-Lamauskienė stebėjosi, kodėl žemdirbių organizacijų atstovai Vyriausybės įsteigtose bendrose įvairių socialinių partnerių darbo grupėse turi tik patariamąjį, bet ne sprendžiamąjį balsą.

 “Tautinio paveldo produktus iki šiol sertifikuoja tik valdininkai, nors kur kas geriau tai atliktų Žemės ūkio rūmai. Pernai sertifikuotas vos vienas tautinio paveldo produktas. Kol egzistuoja dabartinė tvarka, geresnių rezultatų nesitikėkime“, - ironizavo R.Sirusienė-Lamauskienė.


Vokietijos krikdemų pavyzdys

ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas priminė KRK pirmininkui, krikščioniui demokratui Edmundui Pupiniui, kad jo europiniai kolegos, vokiečių krikdemai, vadovaujantys Vokietijos Federacinės Respublikos koalicinei vyriausybei, VFR žemių ūkininkų organizacijoms suteikė beveik neribotą valdžią. “Lankydamiesi Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmuose, sužinojome, kad jų metinis biudžetas – 150 mln. EUR, šiai skėtinei organizacijai suteikta dauguma funkcijų, kurias anksčiau turėjo valdžios įstaigos“, - pavydžiai kalbėjo B.Markauskas.


Svarbiausia Rūmų ateities funkcija

B. Markauskas išsamiai papasakojo KRK nariams, kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų taryba ir prezidiumas įsivaizduoja Rūmų ateitį, kokių funkcijų pageidauja. Bene svarbiausia depolitizuotų Rūmų užduotis (planuojama, kad pagal naująjį ŽŪR statutą Rūmų vadovai turės sustabdyti savo narystę politinėse partijose) - būti žemdirbių ir valdžios tarpininkais vykstant kaimo žmonių nepasitenkinimo akcijoms, protesto mitingams.


Žemdirbiška rotacija

Penki į Kauną atvykę Seimo KRK nariai (komitete iš viso dirba 9 parlamentarai) norėjo aiškaus atsakymo į klausimą, ar ŽŪR struktūros bus renkamos bei sudaromos demokratiškai. “Sieksime, kad per ketverius metus visi ŽŪR tarybos nariai rotacijos principu posėdžiautų ir prezidiume“, - patikino politikus B.Markauskas.


Trūksta organizacinės drausmės

Bendro posėdžio dalyviai daug diskutavo apie ŽŪR pirmąjį žingsnį didesnio savarankiškumo link – privalomą žemdirbių savivaldos mokestį. ŽŪR vadovybės nuomone, jis turėtų siekti 2-3 Lt/ha.

“Lietuvoje dabar yra 107 tūkst. registruotų ūkininkų. Asocijuotoms struktūroms priklauso tik 4100. Šie išlaiko žemdirbiškas organizacijas, o likusieji be jokio sąžinės graužimo naudojasi tuo, ką žemdirbių savivalda iškovoja iš valdžios.

 Žinote , kodėl Sovietų Sąjungos laikais iš komunistų būdavo atskaičiuojamas SSKP nario mokestis? Partinei drausmei sustiprinti“, - teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Prievartinis mokestis neprieštarauja demokratijai

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša tvirtino, kad prievartinis mokestis nesikerta su demokratine savivaldos esme.

“Tarpukario laikų Žemės ūkio rūmai, kuriuos dabar idealizuojame, ilgai merdėjo. Reikalai pagerėjo tik tada, kai valdžia Rūmams prievarta paskyrė direktorių, administraciškai nustatė jų funkcijas. ŽŪR negali būti savotiškas “džentelmenų klubas“, į kurį susirenkama tik maloniai praleisti laiką, užuot visomis jėgomis sprendus skausmingas žemės ūkio problemas “, - tikino Č.Tallat-Kelpša, manantis, kad ŽŪR sudarančios organizacijos turi išsilaikyti iš savo lėšų, o dotacijas gali gauti nebent konkretiems projektams įgyvendinti.