Aktyvesnė prekyba - prieš Velykas
Netoli Kaišiadorių daugiau nei ketvirtį amžiaus veikianti AB Girelės paukštynas per metus surenka apie 80 mln. kiaušinių. Daugiau nei 90 proc. produkcijos parduodama vidaus rinkoje, kita dalis eksportuojama į Latviją, Estiją ir Vokietiją. Kiaušinių gamybos ir paukščių skerdimo paslaugų bendrovės vykdomasis direktorius Algis Kertenis santūriai pasidžiaugė, kad per pasaulį ir Lietuvą besiritanti ekonomikos krizės banga Girelės paukštyno kol kas rimčiau nepalietė. Per pastaruosius porą metų kiaušinių gamybos bei pardavimo apimtis labai mažai tepakito, beveik nesikeitė ir produkcijos kainos.
„Nežinia, kaip kituose paukštynuose, tačiau mūsų bendrovėje per tuos porą metų išliko daugmaž stabili padėtis - kiaušinių surenkama ir parduodama beveik tiek pat. Beje, nepamirškime, kad kiaušiniai - labiau sezoninė prekė. Paprastai per vasarą pavyksta parduoti šiek tiek mažiau, o artėjant žiemai jų paklausa gerokai padidėja. Aktyviausia prekyba prieš Velykas. Vasarą sumažėjus prekybai vidaus rinkoje, dalį produkcijos eksportuojame. Per tuos kelis vasaros mėnesius nemažai kiaušinių pavyksta parduoti pajūryje besiilsintiems poilsiautojams ir užsienio svečiams“, - įmonės veiklą apžvelgė A.Kertenis.
Panašias mintis išgirdome ir iš AB Vievio paukštyno komercijos direktoriaus Gedimino Baliūno. Vienas iš Baltijos šalių kiaušinių gamybos lyderių - Vievio paukštynas per metus surenka apie 300 mln. kiaušinių, didžiausią dalį taip pat realizuoja Lietuvos rinkoje. Nors ekonomikos nuosmukis, pasak G.Baliūno, vieviškių irgi rimčiau nepalietė, pastaruoju metu ėmė strigti atsiskaitymas su pirkėjais, ypač smulkesnėmis prekybos įmonėmis.
„Galime tik pasidžiaugti, kad per pastaruosius porą mėnesių, palyginti su pernykščių metų tuo pačiu laikotarpiu, kiaušinių pardavimas netgi suaktyvėjo. Ypač paklausūs tapo A klasės maistiniai L ir M kategorijų kiaušiniai. Jais dažniausiai prekiaujama didžiuosiuose prekybos tinkluose. Mažiausią paklausą turi smulkūs S kategorijos kiaušiniai“, - pasakojo G.Baliūnas.
Rūpesčiai dėl lenkiškų kiaušinių
Lietuvos paukštininkams pastaraisiais metais bene daugiausia rūpesčių kelia beveik prieš pusmetį pradėti masiškai vežti lenkiški kiaušiniai. Tikslios apskaitos, kiek jų įvežama, jokia atsakinga valstybės institucija nėra pateikusi. Tačiau ir be tų duomenų, kaip teigė Girelės paukštyno direktorius A.Kertenis, galima susidaryti nekokį vaizdelį.
„Dėl lengvatinių mokesčių ir kitų aplinkybių šios didžiosios šalies kiaušinių gamintojai, naudodamiesi pernelyg liberalia prekybos sistema, sugeba lengvai į mūsų šalį įvežti didžiulius kiekius pigesnių kiaušinių, šie nukonkuruoja lietuviškus ir sujaukia rinką. Tik pažiūrėkite, kas dedasi mūsų turgavietėse, kiek importinių kiaušinių sunaudojama lietuviškose maisto perdirbimo įmonėse, kepyklose?! Laimei, kai kurie didieji prekybos tinklai neskuba įsileisti importinių kiaušinių“, - paukštininkų bėdomis dalijosi A.Kertenis.
Dažnas pirkėjas, apsilankęs įvairiose prekyvietėse, ypač turguose, netruks pastebėti, kaip aktyviai prekeiviai siūlo gerokai pigesnių lenkiškų kiaušinių. Ne tik Dzūkijos krašto, bet ir daugelyje mūsų šalies turgaviečių už vidutinio dydžio L ir M kategorijų 10 lenkiškų kiaušinių tenka mokėti atitinkamai po 3,30 ir 3,20 lito, tokios pat kategorijos lietuviški kiaušiniai kainuoja po 3,90 ir 3,70 lito. Dešimtį didžiausių XL kategorijos kiaušinių įsigysime už 3,80, o lietuviškų - už 4,20 lito.
Prekybos centruose dažniausiai prekiaujama lietuviškais M ir L kategorijų kiaušiniais, jų kaina svyruoja nuo 3,60 iki 4,50 lito už 10 vienetų. Ekologiškų ir kaimiškų kiaušinių kainos prekyvietėse didesnės, mokama vidutiniškai nuo 4 iki 5 litų už dešimtį.
Lietuviams svarbiau kaina nei kokybė
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkės Genutės Staliūnienės nuomone, prieš 5-erius metus Lietuvai tapus visaverte Europos Sąjungos (ES) nare, šalies žemės ūkio sektoriui atsirado naujų ir sudėtingų iššūkių, kaip atlaikyti gerokai išaugusią konkurenciją negailestingoje rinkoje. Importinė produkcija, ypač iš Lenkijos, mūsų ūkininkus ir anksčiau vertė nerimauti. Tačiau bene labiausiai ši problema paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl gilėjančios ekonomikos krizės, mūsų naujos valdžios lengvabūdiškai panaikintų lengvatinių mokesčių, išaugusių energetikos kainų ir kitų priežasčių lietuviams tapo sunkiau konkuruoti ne tik savo, bet ir užsienio rinkoje.
„Suprantamas mūsų paukštininkystės įmonių nerimas dėl nelygiavertės konkurencijos su kaimynine valstybe. Beje, panašias bėdas išgyvena ir galvijų, daržovių augintojai, jiems irgi itin sunku atsilaikyti prieš pigesnę lenkų produkciją. Lietuvos gyventojai, išgyvendami sunkmetį, vis mažiau kreipia dėmesį į produktų kokybę, žvalgosi pigesnių prekių. Nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu mūsų tautiečiai, ypač gyvenantys pasienyje ties Lenkija, vis dažniau suka ne į prekybos centrus, o į šią šalį. Dažnas žinome, kad mūsiškė produkcija ekologiškai geresnė, tačiau agitacija pirkti lietuvišką prekę menkai teveikia. Lietuvoje pirkėjai buvo aktyviai raginami pirkti itin puikios kokybės lietuvišką Obelių aliejų, bet pirkėjų nepavyko suvilioti brangesniu produktu - jie mieliau pirko pigią belgišką ar olandišką produkciją, o Obelių aliejaus fabrikas, neatlaikęs konkurencijos, žlugo“, - dalijosi mintimis G.Staliūnienė.
