Prašė lietuvių paramos
Į kovo 12 dieną Prahoje surengtą protesto akciją prieš Europos Sąjungos žemės ūkio politiką Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai vyko atsiliepę į Čekijos žemės ūkio rūmų pirmininko Jano Velebos laišką.
„Bendroji žemės ūkio politika suformavo ir tebeformuoja akivaizdžius skirtumus tarp senųjų ir naujųjų ES šalių narių. Būtent dėl šio fakto jaučiame ir didesnę krizės įtaką nei mūsų kolegos iš senųjų ES šalių. Kadangi į mūsų diplomatines pastangas įvykdyti žemdirbių reikalavimus nebuvo atsižvelgta, nutarėme surengti kategorišką protesto akciją ir prašome jūsų paramos dalyvaujant renginyje“, – rašoma LŪS atsiųstame J.Velebos laiške.
Į Čekiją iš Lietuvos važiavo 48 LŪS nariai. Du iš jų – Panevėžio rajono ūkininkai: krekenavietis Laisvūnas Valikonis ir šilagalietis Audrius Adomavičius. Protesto akcijoje prieš Europos Sąjungos žemės ūkio politiką dalyvavo apie 8 tūkstančiai ūkininkų iš Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Austrijos, Slovėnijos, Lenkijos, Lietuvos. Pasak L.Valikonio, protesto akcija buvo taiki, puikiai organizuota ir labai triukšminga – protestuotojai pūtė ragus, trimitus, skambino varpeliais.
„Langų daužymo ir grindinio akmenų lupimo pavyko išvengti, – „Kaimo pulsui“ pasakojo protesto akcijos dalyvis. – Lietuvių delegacija atrodė tikrai gerai. Vežėmės plakatus, kiekvienas turėjome po trispalvę“.
Lietuvos atstovai pasirašė bendroje deklaracijoje, LŪS pirmininkas Jonas Talmantas skaitė pranešimą.
„Likome nusivylę Lietuvos ambasados Čekijoje darbuotojais, kurie nesugebėjo pagelbėti išversti Jono Talmanto kalbos į čekų kalbą. Radome vertėją patys“, – neslėpė L.Valikonis.
Palaidojo karvę
Norint atkreipti dėmesį į prastą situaciją pienininkystės sektoriuje į mitingą buvo atvestos dvi karvės. Prieš Švento Vaclovo paminklo surengtos simbolinės karvės maketo laidotuvės, pastatyti vainikai su gedulo užrašais. Kaip žemdirbystės akcentas į mitingą buvo atvežtas ir mėšlo vežimas.
Priešais „Marriot“ viešbutį Prahoje demonstracijos dalyviai išpylė 50 litrų pieno ir išbarstė 200 kilogramų grūdų. Šiame viešbutyje vyko konferencija, kurioje dalyvavo ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Mariana Fišer Boel.
Pasikalbėjusi su demonstrantais M.Fišer Boel sutiko susitikti su žemdirbių atstovais Briuselyje po mėnesio ar dviejų. Komisarė pažadėjo, kad pieno sektoriui bus skirta 1,5 milijardo litų parama.
Ministrą nušvilpė
Vienas iš svarbiausių akcijos dalyvių reikalavimų – suvienodinti išmokas visoms Europos Sąjungos šalims.
„Skaitydami kitų šalių ūkininkų plakatus supratome, kad ne mes vieni esame vargšai, kad žemės ūkyje labai daug problemų yra ir kitose šalyse, – pasakojo L.Valikonis. – Nors deklaruojama, kad Lietuvos ūkininkai šiuo pereinamuoju laikotarpiu gauna 70 procentų paramą, galiu patvirtinti, kad realiai ji siekia tik 30–40 procentų. Iki 2013 metų, kai išmokas žada suvienodinti, mums reikia kažkaip išgyventi“.
Ūkininkas pasakojo supratęs, kad Čekijos žemės ūkio ministras Petras Gandalovičius tarp žemdirbių neturi autoriteto – jo kalba buvo nušvilpta. Ministras teigė, kad žemės ūkyje nieko negalima pakeisti iki 2013 metų, kai vėl bus peržiūrima ES politika. Žemdirbiai, kurie reikalauja problemas spręsti nedelsiant, į tokią kalbą reagavo audringu švilpimu.
Nepaisant to, kad protesto akcija davė realių rezultatų, renginys buvo puikiai organizuotas, o lietuvių delegacija atrodė nepriekaištingai, L.Valikonis pasakoja į Lietuvą grįžęs su slogiomis mintimis.
„Ir Lenkijoje, ir Čekijoje teko užeiti į parduotuves. Čekiuose matyti, kad PVM ten siekia 6–7 procentus, o kai kurioms prekėms taikomas nulinis tarifas, – pasakojo ūkininkas. – Nejaugi mūsų valdžia dar ilgai bus akla ir nesupras, kad taikant mažesnį PVM miestietis pirktų daugiau pieno, ūkininkas jo daugiau parduotų, o į valstybės biudžetą įplauktų daugiau pinigų“.
Kooperacija – galimybė išsigelbėti
L.Valikonis neslėpė, kad kelionės pirmyn atgal ir protesto akcijos metu išsigrynino kelios mintys. Viena iš jų yra ta, kad Lietuvos ūkininkams: krizės metu svarbu išmokti ištiesti ranką kaimynui, mesti šalin ambicijas ir liautis skaldytis į pienininkus, grūdininkus ir kiaulininkus.
„Kol nesuprasime, kad visus mus maitina tos pačios šakės ir ta pati dirva, perdirbėjai ir toliau mus maustys ir diktuos savo sąlygas“, – įsitikinęs L.Valikonis.
Kooperacija, ūkininko įsitikinimu, yra tas šiaudas, į kurį įsikibus galima išsilaikyti ant skardžio nenugarmėjus į bedugnę. Ūkininkas baiminasi, kad jei žemdirbiai ir toliau leisis būti laužomi po vieną kaip šluotos virbai, po kelerių metų gali tekti susitaikyti su situacija, kad bankrutavusius modernius ūkius pusvelčiui supirks koks nors daniškas kapitalas, o lietuviams teks bernauti naujiesiems savininkams.
„Jei mes perdirbėjams neparduosime pusės savo pieno, jie ir toliau sėkmingai gyvens ir norėdami padengti savo nuostolius mažins supirkimo kainas, – įsitikinęs L.Valikonis. – Kad perdirbėjai sureaguotų, turime parduoti ne daugiau kaip 30 procentų pieno ir tai daryti bent pusmetį. Kitas klausimas, ar galime tai padaryti“. L.Valikonis įsitikinęs, kad į Vilniuje rengiamą protesto akciją žemdirbiai turėtų rinktis aktyviai.
„Turime tai daryti dabar, kol neprasidėjo sėja, nes tada per dienas sėsime, arsime, purkšime, tręšime ir tikrai negalėsime ištrūkti iš ūkių. O laukti ir kentėti nebegalima“, – sakė krekenavietis ūkininkas.
Skelbti mitingo neskuba
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas laikosi ne tokios griežtos nuomonės.
„Jei valdžia įvykdys tris iš penkių mūsų pateiktų reikalavimų, mitingas galbūt neįvyks, – sakė J.Talmantas. – Jei dialogas įvyks, mitingo galbūt nerengsime vien dėl lėšų stygiaus. Protesto akcija kainuoja ne mažiau kaip 80 tūkstančių litų, o šiuos pinigus ūkininkams reikia surinkti iš savų kišenių“.
Pagrindiniai reikalavimai: atidėti pajamų ir pelno mokesčių taikymą, išlaikyti nacionalines tiesiogines išmokas už 2009 metus praėjusių metų lygyje ir jas pieno gamintojams išmokėti anksčiau, grąžinti PVM lengvatą žemės ūkio produktams, panaikinti elektros galios mokestį.
Ruošia traktorius
„Nebėra ko laukti ir kalbėti, reikia visiems vieningai važiuoti į Vilnių, varyti techniką ir blokuoti kelius“, – įsitikinęs LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkas Kęstutis Deveikis.
Pastarosiomis dienomis važinėjantis po rajono seniūnijas ir kalbantis su ūkininkais apie galimą mitingą K.Deveikis dažnai sulaukia klausimo „kodėl mes dar kalbame ir nieko nedarome“. Pasak vieną iš didžiausių rajone pieno ūkį valdančio K.Deveikio, žemdirbiai jau įsprausti į kampą.
„Negalima ilgiau taikstytis su taip neteisingai užkrautais pelno mokesčiais, tragiška situacija pieno sektoriuje. Jei pieno litro savikaina 80 centų, o ūkininkas gauna mažiau nei 50 centų, apie kokį pelną galime kalbėti“, – piktinosi K.Deveikis. Jo manymu, elektros galios mokestis yra tikriausias lupikavimas, kuris turėtų būti kuo greičiau baigtas.
„Būtina stabdyti ir ūkininkų nuvarymo nuo žemės procesą, kai nuomojantį ir dirbantį žemę žemdirbį nustumia nežinia iš kur atsiradęs savininkas arba turtingas užsienietis“, – K.Deveikis įsitikinęs, kad žemės savininkas turi būti tos pačios seniūnijos gyventojas.
Pasak LŪS Panevėžio skyriaus pirmininko, visuotinio mitingo idėją rajono žemdirbiai labai palaiko, tad galima tikėtis, kad į Vilnių pareikšti savo valios važiuotų apie 1500 žmonių.
