Kiauliena atpigtų kone perpus
Be Europos Sąjungos paramos pavyzdinį ūkį įkūręs jaunas Panevėžio rajono ūkininkas Arūnas Čimolonskas vienas pirmųjų šalyje pradėjo planuoti nedidelės skerdyklos įrengimą savo ūkyje. Joje ūkininkas skerstų kiaules, kurių per metus išaugina apie 7000. „Kol kas tai – tik planai. Kai jau bus padaryta, tuomet ir galima bus pasidžiaugti“, – santūriai kalbėjo ūkininkas.
Pasak A.Čimolonsko, galvoti apie savo skerdyklą ji verčia ūkininkams nepalankus kainų santykis rinkoje. „Parduotuvėje mėsos kaina kyla, o augintojams – krinta. Dabar už kiaulių gyvojo svorio kilogramą moka 3,5 Lt, kainą žada dar mažinti. Pigiai kiaulieną siūlo lenkai, latviai“, – sakė ne tik kiaules, bet ir mėsinius galvijus auginantis panevėžietis.
Ūkio savininkas apskaičiavo, kad, įsirengus skerdyklą ir parduodant nesupjaustytą skerdeną tiesiai iš ūkio, jos kaina vartotojams atpigtų apie 40 proc.
Perdirbti nors dalį pieno savo ūkyje ketina ir stambaus Panevėžio rajono pieno ūkio savininkė Stasė Puodžiukienė. „Kai tokios pieno kainos, kitos išeities nėra“, – sakė pieno gamintoja.
Mažų skerdyklų norėtų ir galvijų ūkiuose
Nedideles skerdyklas savo ūkiuose įsirengti norėtų ir mėsinių galvijų augintojai.
„Apie 10 ūkininkų yra pareiškę norą plėtoti tokią veiklą. Tai būtų naudinga ne tik augintojams, bet ir vartotojams. Jiems atsirastų galimybė iš turgavietės, parduotuvėlės ar tiesiai iš ūkio įsigyti aukštos kokybės produktą, dėl kurio kilmės nekiltų abejonės“, – tvirtino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Albertas Šiurna.
Pasak jo, apie galimybę skersti galvijus ūkiuose su veterinarijos specialistais diskutuojama jau pora metų. Tačiau ledai pajudėjo tik dabar.
„Gal šis procesas galėjo pajudėti ir anksčiau, bet, matyt, tam visiems reikėjo subręsti. Ūkininkai jau pasirengę. Mėsinius galvijus auginame daugiau kaip dešimt metų, išplėtėme bandas. O atiduoti gerus produktus perdirbėjams, kurie juos išveža ar sumaišo į bendrą katilą, – neracionalu“, – aiškino asociacijos prezidentas.
Reglamentai palankūs stambiesiems
Jau numatyti mobiliosios skerdyklos bandymai kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ Baisogalos penėjimo stotyje.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko, tokiose skerdyklose minimaliomis įrengimo sąlygomis ir laikantis higienos reikalavimų gali būti gaminama saugi ir kokybiška mėsa.
Kodėl tokių skerdyklų ar nedidelių pieno perdirbimo cechelių negalėjo atsirasti anksčiau? Ūkininkai sako, kad mūsų šalyje aplinka palanki stambiesiems perdirbėjams, o jų iniciatyvos esą visokiais reglamentais užgniaužiamos.
Parama įsigyti įrangą
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pasiryžęs skatinti ir remti mažų cechų atsiradimą (varškės, sūrio gamybos, skerdyklų) prie ūkininkų fermų. Anot jo, stambiesiems perdirbėjams turi atsirasti konkurencija.
Nuo kovo pradžios pradedamos rinkti supaprastintos paraiškos ES paramai (iki 150 tūkst. Lt) gauti. Šiuos pinigus ūkininkai galės panaudoti ir mažiems cechams įrengti.
„Parama numatyta ne perdirbimo įmonių statyboms, o, pvz., pieno pasterizavimo, fasavimo, varškės, grietinės gamybos nedidelei įrangai pirkti. O jeigu, pvz., kooperatyvai norėtų statyti didesnius cechus, tuomet turėtų siekti 400 tūkst. eurų paramos pagal modernizavimo programą“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Jis pripažino, kad anksčiau ūkininkams ir didelėms įmonėms reikalavimai buvo panašūs. „Atėjus sunkmečiui, norima paskatinti tiesioginių pardavimų procesą vietos rinkoje, aišku, nepažeidžiant maisto saugos principų“, – tvirtino R.Krasuckis.
Ūkininkai pagaliau ėmėsi iniciatyvos
Valdemaras Kontautas, Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas: ūkininkų susidomėjimas nedidelėmis perdirbimo įmonėmis tikrai nemažas. Kokie keturi Panevėžio rajono gyventojai norėtų įsirengti skerdyklas. Tik nežinia, ar jiems visiems pavyks tai padaryti. Jokių kliūčių nematome A.Čimolonskui įsirengti kiaulių skerdyklą. Kitiems, kurie nori skersti mažesnius gyvulių kiekius, siūlome pasinaudoti esančių skerdyklų paslaugomis. Taip jiems būtų ekonomiškiau.
Galimybėmis įsirengti žemės ūkio produktų perdirbimo įrangą domisi ir pieno gamintojai. Kupiškio rajone įsiskūręs kooperatyvas „Pieno puta“ pareiškė norą gaminti sviestą. Daugiau pieno gamintojų pradėjo pardavinėti pieną, varškę, sūrius turgavietėse. Anksčiau ūkininkai tokių iniciatyvų nerodė.
Perdirbimas ūkiuose gali pakirsti kooperaciją
Mindaugas Petkevičius, ekologinių ūkių kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas: mūsų kooperatyvas ketina prašyti ES paramos nedideliam ekologiško pieno perdirbimo fabrikėliui įsirengti. Lėšų galime gauti tik jo įrangai, o investicijomis į pastatą teks pasirūpinti patiems.
Ekologiškų produktų masiškai neprigaminsi, todėl mums tinka nedidelis cechelis. Tačiau kooperatyvams, kurie norėtų perdirbti didesnį kiekį pieno, supaprastintu būdu (iki 150 tūkst. Lt) gauta parama būtų per menka. Manau, sumanymas skirti paramą nedidelei perdirbimo įrangai ūkininkų ūkiuose gali sužlugdyti kooperacijos idėją ir pakirsti kooperatyvus. Taip neturėtų būti. Galbūt didesnę paramą reikėtų skirti kooperatyvams?
Gali atsitikti taip, kad ūkininkų ūkiuose pagaminta produkcija užpildys visus turgelius ir viršys paklausą. Kas tuomet? Reikėtų galvoti apie ilgalaikę perspektyvą.
