Pasak įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorės Irenos Tabakajevienės, per sausį įmonės paslaugų atsisakė 754 ūkiai, kuriuose laikoma apie 9,4 tūkst. melžiamų karvių.
Gyvulių produktyvumo kontrolės daugiausia atsisakė smulkūs ūkiai, laikantys 6–20 piendavių. Tačiau I.Tabakajevienė pripažino, kad produktyvumo kontrolė nutraukta ir ne viename stambiame pieno ūkyje.
Sunkmetis atvarė į turgų
Panevėžio rajono ūkininkė Stasė Puodžiukienė sakė, kad už karvių produktyvumo kontrolę nebeišgali susimokėti jau nuo spalio mėnesio. „Mus nori elgetomis paleisti. Kainos už pieną tiek krito, kad visus pinigus ir savo pensiją tenka atiduoti bankams, nebelieka net duonai ir vaistams nusipirkti“, – įtampoje gyvena pieno gamintoja. Nevilties akimirką ūkininkė galvojusi atsisakyti gyvulių kontrolės paslaugų, tačiau supranta, kad nesekant produktyvumo būtų pakenkta ūkiui.
Kritinė situacija pieno rinkoje S.Puodžiukienę privertė vežti pieną į Panevėžio miesto turgų. Čia ūkininkė pasistatė šaldytuvą ir kasdien parduoda iki 100 litrų pieno. „Mūsų ūkiui, kur per parą primelžiame 2 tonas pieno, – tai nedideli kiekiai. Tačiau bent kasdieninėms išlaidoms gauname pinigų“, – aiškino stambaus pieno ūkio savininkė. Ūkininkė užsiminė, kad galvoja įsirengti nedidelį pieno perdirbimo fabrikėlį, jei situacija pieno rinkoje nesikeis.
Karvės vizitinė kortelė
Per aštuoniasdešimt melžiamų karvių laikantis Kupiškio rajono ūkininkas Stasys Šerelis tvirtino, kad atsisakyti gyvulių produktyvumo kont¬rolės neketina. Tai, anot jo, sujauktų visus darbus pieno ūkyje. „Duomenys apie kiekvieną karvę – tarsi jos vizitinė kortelė. Be jų darbas ūkyje – užrištomis akimis“, – aiškino kupiškėnas. Pieno gamintojas laikosi iš paskutiniųjų. S.Šerelis turi ne tik pieno ūkį, bet verčiasi ir augalininkyste, todėl sunkmečiu viena šaka paremia kitą.
Nemato perspektyvos
Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas J.Lingys apgailestavo, kad per trumpą laiką gali žlugti ilgas ir nuoseklus veislininkystės darbas. „Kai gyvuliai nekontroliuojami, banda tampa jau nebe veislinė. Nebetvarkoma gyvulių kilmės knyga, nutrūksta poravimo planai ir kita informacija apie veislininkystės, selekcijos raidą. Be kontrolės duomenų neįmanoma didinti karvių produktyvumo“, – apmaudavo J.Lingys.
Pasak Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininko, dėl nuoseklaus selekcinio darbo karvių produktyvumas kasmet didėjo. „Dabar žmonės nemato perspektyvos. Pieno sektoriaus problemas galima išspręsti tik valstybiniu lygiu. Nenormalu, kai didžiąją dalį galutinės pieno produkto kainos pasidalija prekybininkai ir perdirbėjai, o žaliavos tiekėjui tenka lietuviška taukuota špyga. Metai iš metų šis procesas nedrausminamas, tad viskas atrodo be prošvaisčių“, – tvirtino J.Lingys.
Įkainių nebrangins
Įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorė I.Tabakajevienė tikisi, kad dalis ūkininkų tik laikinai dėl finansinių sunkumų nutraukė produktyvumo kontroliavimą. Anot jos, pieno gamintojus slegia paskolos bankams, tad jie pirmiausia lėšas skiria palūkanoms padengti. „Vasarį iš rajonų kol kas neskambino, dideli ūkiai neatsisako produktyvumo kont¬rolės“, – pastebėjo I.Tabakajevienė.
Įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorė tvirtino, kad kont¬rolės įkainiai nebrangs (vidutiniškai 35 Lt už vieną karvę), nors VĮ „Pieno tyrimai“ įkainiai už pieno tyrimus 10 proc. pabranginti. „Už kontroliuojamų karvių pieno tyrimus atsiskaito mūsų įmonė, todėl ieškosime vidinių rezervų didesnei kainai mokėti“, – užtikrino gyvulių produktyvumo kontrolę vykdančios įmonės vadovė.
Specialisto komentaras
Kęstutis Juozas Saikevičius, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas:
Šalyje 2007–2008 produktyvumo kontrolės metais buvo kontroliuojamos 188 372 karvės, laikomos 8495 ūkiuose. Tai sudarė 48 proc. visų laikomų karvių. Situacija ypač pradėjo keistis nuo šių metų pradžios. 2009 m. vasario 1 d. 7285 ūkiuose buvo kontroliuojamos 172 398 karvės, arba 45 proc. visų laikomų piendavių. Atsisakius produktyvumo kontrolės, kai kuriuose ūkiuose paros primilžiai iš karvės sumažėjo 2–4 kg pieno. Norint užtikrinti nacionalinės veislininkystės vystymą, Lietuvoje būtina kontroliuoti 50 proc. karvių.
Mūsų šalies galvijų augintojai nėra finansiškai pajėgūs sumokėti už visas būtinas paslaugas, teikiamas veislininkystei vystyti. Lietuvoje 70 proc. galvijų produktyvumo kainos kompensuoja valstybė (visa kaina – 115 Lt, iš jų 80 Lt padengia valstybė, o ūkininkui tenka sumokėti 35 Lt). Produktyvumo kontrolės nauda yra abipusė – ji būtina ir valstybei, vykdant nacionalinę gyvulių veislininkystę, ir ūkininkui – atliekant apskaitą ne tik sužinomas kiekvienos karvės produktyvumas, bet ir pieno kokybė. Nustačius piene per didelį somatinių ląstelių skaičių, galima atskirti sergančią karvę. Turint urėjos kiekio rodiklius, ūkininkas individualiai kiekvienai karvei gali parinkti optimalų šėrimą.
Sunkmetį išgyvenantiems ūkininkams vertėtų pagalvoti apie pigesnį karvių produktyvumo nustatymo būdą, kai vienos karvės produktyvumo nustatymas ūkininkui per metus kainuoja 15 Lt. Tai „C“ karvių produktyvumo kont-rolės metodas: produktyvumo nustatymą atlieka pats ūkininkas, ir 1 kartą per ketvirtį – kontrolės asistentas.
