Iki šiol Lietuvai pavykdavo įrodyti, jog šalyje įvyko stichinių nelaimių, todėl trejus metus iš eilės tiesioginės išmokos buvo mokamos avansu. Tačiau pernai stichinių nelaimių neužfiksuota, todėl tiesioginės išmokos pradėtos mokėti 2008 m. gruodžio 1 d., o bus baigtos iki šių metų balandžio 30 d., t.y. per penkis mėnesius. Kai kurios valstybės tiesiogines išmokas ūkininkams sumoka ilgai nedelsdamos, pavyzdžiui, gruodžio 2 ar 3 d., ir apie jas užmiršta iki kitų metų. Nekyla jokių ginčų, nespėja įsiplieksti įtarinėjimų. Lietuvoje galioja sudėtingesnė tvarka. Vieni ūkininkai išmokas gauna anksčiau, kiti – vėliau. Kyla nepasitenkinimas. Kodėl Antanas išmokas jau gavo, o Petro piniginė nepapilnėjo? Negerai, noriu lygybės.

Tačiau šį kartą dėl vėlavimo Briuselio negalime kaltinti, nes tiesioginių išmokų mokėjimo terminus nustato kiekviena valstybė pati. Tačiau vien norų neužtenka.

„Valstybė iš biudžeto sumoka savo dalį, kitą mėnesį savo sumą Lietuvai perveda ES. Taigi tiesioginių išmokų mokėjimas pirmiausia priklauso nuo konkrečios valstybės galimybių. Jeigu valstybė gali iš karto sumokėti visą savo dalį, tai ir ES po mėnesio sumokės visą savo dalį“, – sako NMA direktorius Saulius Silickas.

Briuselis niekada nevėluoja, nes ES biudžetas nedeficitinis – surenkamas ir paskirstomas numatytu laiku.

Kiek gauta ir kiek išdalyta

Išmokos už deklaruotus pasėlius pradėtos mokėti praėjusių metų gruodžio 1 d. Paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti NMA pateikė beveik 183 tūkst. žemdirbių. Jie iš viso deklaravo apie 2,62 mln. ha.

„Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2008 m. deklaruotus pasėlius numatyta 192 mln. Lt, išmokėta – 16 mln. Lt. Europinė išmokų dalis siekia 66 proc. visos išmokos. Ji sudaro iš viso 638 mln. litų, išmokėta 164 mln. Lt, t.y. apie 30 proc.“, – beria skaičius NMA direktorius.

Neseniai užsakyta 248 mln. Lt, o gauta 191 mln. Lt, artimiausiu laiku Lietuvą pasieks dar 30 mln. Lt. Visi šie pinigėliai pateks į ūkininkų sąskaitas.

Pasak S.Silicko, iš nacionalinio biudžeto jau išmokėta: 27 mln. Lt – (tiek buvo numatyta) laikantiesiems karves žindenes, 47 mln. Lt – (tiek buvo numatyta) auginantiesiems galvijus.

Galiojantys prioritetai

NMA vadovas atmeta dar nesulaukusių paramos priekaištus ir tikina, kad šįmet tiesioginės išmokos mokamos laikantis nustatytų prioritetų. Kas juos nustatė?

„Žemės ūkio ministerija, pasitarusi su savo partneriais bei visuomeninėmis ūkininkų organizacijomis, nusprendė pirmiausia išmokas skirti 14 rajonų, kurie labiausiai nukentėjo nuo sausros: Klaipėdos, Jurbarko, Telšių, Šilalės, Šilutės, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Akmenės, Pasvalio, Skuodo, Tauragės, Pagėgių ir Kretingos rajonų žemdirbiams“, – sako S.Silickas.

Antrasis prioritetas – subjektai, kurie dalyvavo 2004–2006 m. arba 2007–2013 m. investicinėse programose. Patikrinama, ar šios kategorijos ūkininkai laikosi reikalavimų, užsakomi pinigai ir po mėnesio išmokami.

Trečiasis prioritetas – net ne prioritetas, o paprasčiausias būdas, norint kaip nors ūkininkus sustatyti į eilę, – fiksuojama paraiškos pateikimo data. Jeigu ji ta pati, tai surikiuojama pagal pavardės pirmąją raidę.

„Šie prioritetai įtraukti į programą, prie kurios žmonės neprikiša savo rankų. Tai atlieka informacinė sistema, kompiuteriai“, – sako S.Silickas.

Pasiūlymai keisti prioritetus

Kai kurie ūkininkai siūlo tiesiogines išmokas mokėti dalimis, tačiau visiems vienodai ir iš karto. S.Silickas tikina, kad šia prasme ES reglamentas yra griežtas – ūkininkui turi būti iš karto sumokėta visa suma. Kitaip kiltų painiava ir net atsirastų galimybių piktnaudžiauti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas siūlo kitą, bet labai aiškų ir visiems priimtiną variantą: „Šįmet nieko nebepakeisime, tačiau nuo kitų metų visas tiesiogines išmokas valstybė turėtų sumokėti gruodžio 1 d.“

Noras geras, Briuselis neprieštarautų, tačiau labai tikėtina, kad valstybė metams baigiantis savo dalies nesukaups. Taigi kokie galimi prioritetai?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlo pirmenybę teikti asociacijų veikloje dalyvaujantiems ir mokesčius mokantiems žemdirbiams.

„Vadinamieji sofos ūkininkai gali palaukti paskutinės dienos“, – sako J.Kraujelis.

Tačiau NMA vadovas Saulius Silickas patikino, kad ir šįmet tiesioginės išmokos pirmiausia mokamos tik tiems ūkininkams, kurie turi gyvulių arba pasėlių. Be kita ko, S.Silickas teigė, kad nuspręsta išmokas už žalienas mokėti tik tiems pareiškėjams, kurie laiko gyvulius ar deklaravo kitų augalų pasėlius. Ši naujiena vadinamiesiems sofos ūkininkams bus nemaloni.

KOMENTARAI

Algirdas Laurikietis, Pakruojo r. ūkininkas, Grūdų augintojų asociacijos narys

Kokie prioritetai? Kiekvienam ūkininkui svarbu kuo anksčiau gauti tiesiogines išmokas. Štai sausio 25 dieną reikėjo sumokėti PVM. Tiems, kurie moka kiekvieną mėnesį, susidaro nedidelė suma, tačiau mokantiesiems kartą per pusmetį susidaro nemaži pinigai – stambesni ūkininkai sumoka dešimtis tūkstančių litų. O tiesioginės išmokos kažkodėl gaunamos tik balandžio pabaigoje. Kodėl? Mes, ūkininkai, turime laiku atsiskaityti už trąšas ar chemikalus, laiku sumokėti mokesčius. Jeigu pavėluosi – bus skaičiuojami delspinigiai. Štai pernai tiesiogines išmokas gavau likus trims dienoms iki termino pabaigos. Teiravausi NMA, kodėl laukiama paskutinės dienos. Sako, laukite, sulauksite. Nereikalauju, kad tiesioginės išmokos būtų visiems sumokėtos gruodžio 1 d., bet jas reikėtų sumokėti nors iki Kalėdų.

Vytautas Šlikas, ūkininkas, LŪS Rokiškio skyrius pirmininkas

Manau, pirmiausia tiesiogines išmokas reikėtų išmokėti aktyviausiems ūkininkams – dalyvaujantiems ūkininkų organizacijose, pavyzdžiui, Ūkininkų sąjungos ar įvairių asociacijų veikloje. Jie labiausiai nusipelno, nes kovoja už visų ūkininkų interesus. O kiti šią kovą tik stebi.

Kitas prioritetas – tiesiogines išmokas mokėti paėmusiems paskolas iš bankų, nes kartais palūkanos ūkininkus gali pasmaugti. O paskui jau ir kitiems galima mokėti, žinoma, nelaukiant paskutinės dienos.