O paskui ateis pavasaris, sėja, ir gal Juozas sulauks gero derliaus ir geresnių supirkimo kainų. Tokios viltys dar neapleidžia keturioliktuosius metus ūkininkaujančio Juozo.

Skolos vis didėja

Bankrotas. Išgirdę šį žodį visi suklūstame ir prisimename patarlę apie tris dalykus, kurių nevalia išsižadėti. Nežinai, žmogau, kas tavęs laukia. Šiandien tavo verslas ar ūkis klesti, o po metų ar net anksčiau į tavo sodybą užsuks antstolis, kuriam nepaaiškinsi, kad valstybė tau dar nesumokėjo tiesioginių išmokų, o supirkėjai vėluoja atsiskaityti už parduotą derlių.

Į tokią padėtį šįmet pateks ne viena dešimtis ūkininkų. Kiek tokių šalyje yra, deja, niekas nežino. Neoficialiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, realus pavojus nutraukti veiklą gresia 40–50 ūkių, o iš viso ūkininkai įvairiems tiekėjams yra skolingi apie pusę milijardo litų. Ši suma kol kas auga ir sensta, t. y. augina delspinigius.

Tiekėjai atsiima techniką

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Juozas Kalinauskas sako suprantantis, į kokią padėtį ūkininkai pateko, tačiau ir bendrovė nebegali ilgiau laukti skolų grąžinimo. „Iš karto nesigriebiame griežtų priemonių, tariamės. Tačiau jau pribrendo keli atvejai, kai nėra apie ką kalbėti, nes akivaizdu, kad ūkininkas nesugebės atsiskaityti, o stebuklų laukti neverta“, – sako J.Kalinauskas.

UAB „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius Rimantas Dapkus priduria, kad ūkininkų įsiskolinimai šiek tiek mažėja, tačiau jie sensta, atsiskaitymai lėtėja. „Naudojame ir pyragą, ir botagą, bandome ieškoti išeities, deja, jau teko iš dviejų ūkininkų techniką atsiimti“, – sako R.Dapkus. Direktorius priduria suprantantis, kad žemdirbiai nesukčiauja, kad žmonėms nepasisekė, lemtingai sutapo aplinkybės. Todėl pataria kilusias problemas iš karto aptarti. Uždelsus padėtis tik pablogėja.

Su ūkininku neskuba atsiskaityti

Naujosios Akmenės rajone ūkininkaujantis perspektyvus, šiuolaikinį ūkį valdantis jaunasis ūkininkas Valius Ąžuolas labai atsargiai vertina susidariusią padėtį. „Vyriausybė pirmiausia turėjo kuo skubiau priimti bankroto įstatymą ir tik tada didinti mokesčius. Štai už parduotą produkciją neskubama atsiskaityti, tiesioginės išmokos vėluoja, o jeigu ūkininkas nesumokės mokesčių „Sodrai“ arba pavėluos grąžinti paskolą bankui, labai greitai sulauks svečių, kurių nesugraudinsi aiškinimais, kas kiek yra skolingas“, – sako V.Ąžuolas.

Grūdų supirkėjai jau pusmetį jaunajam ūkininkui vėluoja sumokėti už derlių. „Kol kas neminėsiu firmų pavadinimų, tačiau jeigu iki mėnesio pabaigos skolų negrąžins, kreipsiuosi į teismą ir paskelbsiu viešai“, – sako kantrybę prarandantis V.Ąžuolas ir galvoja apie artėjantį terminą sumokėti PVM.

Įklampino ES parama

Raseinių rajone 150 melžiamų karvių pieno ūkį turintis Viktoras Ročka dabar gailisi susigundęs ES parama. Ilgai ir kantriai jos atsisakinėjęs, galiausiai neištvėrė. „Pamaniau – visi ima, tai kuo aš kvailesnis, paimsiu. Paėmiau ir įklimpau“, – pasakoja V.Ročka.

Investicijos į žemės ūkio valdas siekė beveik 2 mln. Lt. Taigi pusę sumos teko skolintis. Pasiskolino tikėdamasis, kad pieno kainos pakilo ir daugiau nekris. „Žinojau, jog kapitalizme krizių neišvengsi, tačiau budrumą užmigdė keli sėkmingi metai. Drąsiai į skolą pirkau pašarus, priedus, trąšas. Firmos maloniai pardavė net nesidomėdamos, ar sugebėsiu sumokėti. Suprato, kad ūkininkas niekur nepabėgs“, – sako V.Ročka.

Pieno supirkimo kainos sumažėjo beveik perpus, todėl ūkininko planai laiku grąžinti bankui paskolą žlunga.

Riziką reikia pasverti

Nuo 1989-ųjų Skuodo rajone ūkininkaujantis Vidmantas Doniela sako kritinių atvejų nepatyręs, nors per beveik du dešimtmečius būta ir sausrų, ir prasto derliaus, ir mažų supirkimo kainų. Ūkininkas riziką visada pasverdavo. „Pastebėjau, kad kai kurie ūkininkai neįvertina savo galimybių, tikslą nori pasiekti labai greitai, daug investuoja. Tai rizikinga, nes gali daug laimėti, greitai sustiprėti, tačiau gali ir labai daug prarasti. O aš ūkį stiprinau pamažu“, – dalijasi patirtimi V.Doniela.

Jis sako, kad staigių bankrotų nebūna, padėtis prastėja iš lėto, todėl atsargus ūkininkas turi galimybių laiku sustoti ir ištaisyti klaidas.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad oficialūs duomenys audros nepranašauja, tačiau labai stinga duomenų apie į bėdą patekusius ūkininkus. „Remiantis vidutiniais praėjusių metų duomenimis, finansinė padėtis žemės ūkyje dar normali. Žinoma, pastaruoju metu ji iš esmės pablogėjo“, – sako J.Kraujelis.

Pernai žemės ūkis gavo beveik 4 mlrd. Lt pajamų – beveik 11 proc. daugiau nei 2007-aisiais. Tiesioginės išmokos nesumažėjo, bet, deja, vėluoja, ir tai sukelia daug nepatogumų ūkininkams. „Neseniai atlikome bend¬rovių apklausą ir susidarėme apytikrį vaizdą – ištekliai pabrango daugiau nei gauta pajamų. Taigi yra skylė, per kurią išteka mūsų gerovė, tačiau apie bankrotus kalbėti dar ankstoka. Vienas kitas bankrotas gali pribręsti, tačiau masinių bankrotų bangos nepranašaučiau“, – daro išvadą J.Kraujelis.

Įstatymo niuansai

Dėl ūkininkų bankroto įstatymo diskutuojama ne vienus metus, tačiau nuolat užstringama. Ūkininkų bankroto įstatymui negarsiai, tačiau atkakliai nepritaria paslaugų ūkininkams tiekėjai ir, žinoma, bankai. Finansų ekspertai pripažįsta, kad apsaugos nuo bank¬roto neturintis ūkininkas yra labai parankus klientas ir trąšų, ir technikos tiekėjams, ir bankams. Nesėkmės atveju ūkininkas nepabėgs, nenusineš viso ūkio.

„Tačiau būtų taip pat klaidinga manyti, kad bankroto įstatymas ūkininką išgelbės, kad skolos bus nurašytos. Užmirškime tuos laikus. Bankroto procedūra yra ilga ir varginanti“, – sako J.Kraujelis.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje bet kuris asmuo nesėkmės versle atveju gali būti pasmerktas visą gyvenimą dirbti tik tam, kad grąžintų skolą, tačiau fizinių asmenų arba ūkininkų bankroto įstatymo rengėjams pataria įvertinti tokio įstatymo pasekmes. Jo nuomone, bankai irgi įvertins padidėjusią fizinio asmens bankroto galimybę ir vien dėl šios priežasties padidins pas¬kolų palūkanas, kurias reikės mokėti tiems patiems fiziniams asmenims.

Komentarai

Galimybė viską pradėti iš naujo

Aušrys Macijauskas, ŽŪM viceministras:

Ūkininkui, kaip ir bet kuriam verslininkui, ne viskas pasiseka, be to, įtaką daro ir nenumatyti reiškiniai, pavyzdžiui, pasaulinė ekonomikos krizė. Nesėkmės atveju ūkininkas vis tiek privalo atiduoti visas skolas kreditoriams. Tokia padėtis ilgiau tęstis negali, ir ūkininkams turime suteikti tokias pačias sąlygas, kokias turi kiti ūkio subjektai. Ūkininkui turi būti suteikta galimybė bankrutuoti ir viską pradėti iš naujo. Šiuo metu Žemės ūkio ministerijos specialistai nagrinėja galimybę ūkininkams taikyti rengiamo fizinių asmenų bankroto įstatymo procedūras. Jeigu bus nustatyta, kad mums netinka šis įstatymas, dar šįmet parengsime atskirą ūkininkų bankroto įstatymą.

Kita vertus, žinau, kad lietuviai įpratę dejuoti, numatyti blogiausius variantus. Todėl esu įsitikinęs, kad didžioji ūkininkų dalis šį sunkmetį pergyvens ir sulauks pavasario po ekonominės žiemos.

Smulkieji išvengė didelių nuostolių

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas;

Bankrotai labiau gresia stambiesiems ūkiams. Nors jie gavo didžiausią ES paramos dalį, tačiau šios investicijos, atėjus sunk¬mečiui, daugelį ir prislėgė. Taigi, kurdami milžiniškus, kaip įprasta sakyti, prekinius ūkius, ir patikėję, kad tik tokie ūkiai gali būti konkurencingi, vėl užlipome ant grėblio. Jeigu trūksta proto, tai neišgelbės ir ūkininkų bankroto įstatymas.

Nors dabar pasimokykime ir supraskime, kad ekonomiškai gyvybingi gali būti tik šeimos ūkiai iki 300 ha. Jie sugeba veikti daug lanksčiau, greičiau reaguoti į pasikeitimus rinkoje ir taip išvengti itin didelių nuostolių.