Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sako, kad nei kas skuba priimti ūkio bankroto įstatymo, kuris atribotų verslo ir šeimos turtą, nei antkainių pasiutpolkės kas stabdo.
Žemdirbiai sako, kad perdirbėjai ir didieji prekybininkai deklaruoja kur kas mažesnius antkainius, nei yra iš tikro.
Anot B. Markausko, individualiose sutartyse „paslepiami“ lentynos, rampos mokesčiai, kurie maisto produktą pabrangina gal net 30 procentų.
Be bankroto įstatymo žemdirbiai, nesėkmingo ūkininkavimo atveju, rizikuoja viskuo. Įstatymais neatskyrus ūkio ir asmeninio turto, bankroto atveju iš ūkininko už skolas gali būti atimtos paskutinės kelnės.
B. Markauskas sako, kad tokios padėties nesugebantys išgyventi ūkininkai jau veržiasi kilpas ant kaklo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas sako, kad ši organizacija šiuo sunkmečiu padėtų pasiekti valdžios kabinetus. Po vieną ūkininkai negali atstovauti savo interesams, o susibūrę į sąjungas pagal teritorijas jau yra jėga, galinti padėti valdžią suklusti.
Pirmiausia ūkininkai norėtų, kad nauja mokestinė tvarka būtų jiems taikoma palaipsniui, kad būtų galima ne tik tvarkyti buhalteriją, bet ir ūkio reikalus pakreipti pagal naujus reikalavimus. „Mes ne prieš mokesčius „Sodrai“ ar Sveikatos fondui. Mes už tai, kad ūkininkai juos mokėtų. Bet reikia įsibėgėjimo laikotarpio“, - maisto gamintojų interesus gina Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Jonas Talmantas pritaria: šiauliečiai, vienykitės kol kas į iniciatyvinę grupę, šaukiam rimtą posėdį, atkuriam Šiaulių ūkininkų sąjungą, taip, kaip padarė Kėdainiai, kiti rajonai. Ne tas laikas, kad tik klubuose ar kaimynų suėjimuose aptartume sunkmetį. Klubai tegul lieka, sąjunga, kur kas galingesnė jėga, jiems netrukdo“, - drąsino ūkininkus Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.