„Finansistai nori suvienodinti apskaitos sistemą Lietuvoje. Tie, kurie verčiasi žemės ūkiu, galėtų veikti pagal tam tikrą modelį -arba individualios veiklos įmonės ar uždarosios akcinės bendrovės“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Žemdirbių atstovai tikina, kad naujo mokesčio administravimas atsieis tiek pat,kiek jo bus surinkta.

„Ūkyje reikia turi buhalterį, kuris skaičiuotų visas išlaidas, amortizaciją.Dauguma smulkesnių ūkininkų patys dirba ūkyje ir neturės kada tų pirminių dokumentėlių sunešioti buhalteriui,o buhalteriai irgi nevaikščios paskui tą ūkininką“, – mano Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Ūkininkų sąjunga ir žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į politikus, kad užuot įvedę naują mokestį, padidintų keliais procentais žemės mokestį.Taip esą būtų surinkti tie patys planuojami 60 mln. litų.Tačiau Seimo komitetai nepritaria tokiems siūlymams.

„Tik žemės mokestis pačios problemos neišsprendžia, todėl buvo nuspręsta valdančioje koalicijoje eiti unifikuotos sistemos link,tik tas perėjimas turėtų būti palaipsnis“, – teigia E. Pupinis.

Pasak Kaimo reikalų komiteto vadovo, iš pradžių planuota žemdirbiams, kaip ir kitiems, taikyti 20 proc. pelno mokestį. Tačiau dabar siūloma kitais metais rinkti tik 5ių proc. pelno mokestį,per kelerius metus jį didinant iki 20 proc. Naujo mokesčio neturėtų pajusti tik smulkūs natūriniai ūkiai.