Aptvaruose tolyn nuklydusias šernakiaules arčiau pasikvietęs šeimininkas sakė, kad joms pakanka paberti kad ir prastesnių grūdų, kukurūzų ar runkelių. Kartais mažylius ūkininkas palepina saldumynais. Jų gyvūnams pameta ir pakeliui sustoję smalsuoliai. „Joms svarbiausia knisti žemę. Čia buvo pasėti žirniai, kurių jau ir žymės nebeliko. Iki pavasario šernakiaulės taip suars žemę, kad beliks tik ją išlyginti ir sėti. Pavasarį aptvarus perkelsime į kitą vietą“, – pastebėjo ūkininkas. Pasak vyriškio, šiems mišrūnams mažai reikia ir priežiūros. Daugiausia laiko jos praleidžia lauke, tik nakvoti grįžta į tvartą.
Kitaip nei su kiaulėmis, rūpesčių nėra ir paršavedėms atsivedus jaunik¬lių. Tokiu metu kiaulių augintojai negali net prisiartinti prie šernakiaulių: saugodamos jauniklius paršavedės gali ir užpulti.
Į bandą neįsileidžia svetimų
Daugiausia laiko gamtoje praleidžiančių gyvūnų, šeriamų be priedų ir kombinuotųjų pašarų, mėsa kur kas liesesnė ir skanesnė nei kiauliena. Ūkininkas pastebėjo, kad jo šeima valgo tik šernakiaulių mėsą. Nors kiaulių ir šernų mišrūnų mėsa brangesnė (apie 8 Lt už kilogramą gyvojo svorio), ūkininkas sakė nespėjantis užauginti jų tiek, kiek prašo pirkėjai. Jie pas šernakiaulių augintoją atvažiuoja iš visos Lietuvos.
Pasak ūkininko, mišrūnai auga lėčiau nei kiaulės. Be to, kiaulių augintojas negali greitai išplėsti šernakiaulių bandos. Mat jos neįsileidžia svetimų. Kartą vyras iš kito ūkio buvo atsivežęs vieną mišrūną, tačiau jį rado papjautą.
Nubaudė aplinkosaugininkai
Ekologiškus produktus propaguojantis telšiškis tikėjosi, kad jo idėjas parems valstybė. Tačiau paramos nesulaukė. Maža to, aplinkosaugininkai jį buvo nubaudę už tokį eksperimentą – kišimąsi į gamtą. Palaikymo nesulaukęs ūkininkas sakė šernakiaulių atsisakęs. „Labai gaila, kad žmonės negalvoja, ką valgo. Jiems svarbus fizinis svoris, o ne maistinė vertė“, – apgailestavo mišrūnus šalyje išvedęs ūkininkas.
Savo lėšomis atliko tyrimus
A.Vaitkevičius negailėjo savo lėšų kai kuriems tyrimams. Jis tyrė mišrūnų gyvybingumą, augimo spartą, mėsos kokybę. Šernakiaulių skerdiena pasirodė maistingesnė už kiaulieną. „Mišrūnų mėsoje gerokai daugiau proteinų. Sportininkai papildomai juos perka ir vartoja, užuot valgę šernakiaulių mėsą, kurioje daug aminorūgščių. Be to, apdorojant šernakiaulių mėsą patiriama gerokai mažiau svorio nuostolio (apie 20 proc.) nei ruošiant kiaulieną (apie 45 proc.). Deja, tai niekam neįdomu“, – sako nusivylęs ūkininkas.
Specialistų komentarai
Įstatymai draudžia kryžminti
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas:
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus laukinių gyvūnų negalima kryžminti. Tokie eksperimentai gali būti atliekami tik mokslo institucijose. Ir tam reikia parengti programą bei gauti leidimą. Tokį leidimą yra gavęs ir tyrimus atlieka Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas.
Bet moksliniai darbai nieko bendro neturi su žmonių savivale. Tuos, kurie savarankiškai kryžmina laukinius gyvūnus, aplinkos apsaugos specialistai privalo bausti, o gyvūnus konfiskuoti. Taip elgdamiesi einame prieš gyvūnų prigimtį.
Hibridus nusižiūrėjo nuo užsieniečių
Dr. Violeta Razmaitė, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja:
Mūsiškiai šernakiaules nusižiūrėjo nuo užsieniečių. Tokių hibridų yra užsienio šalyse, kuriuose atkuriama išnykusi šernų populiacija. Šernai auginami ir veisiami specialiuose aptvaruose. Beveisiant eksperimentuojama: šernai ir kiaulės sukryžminami. Gauti mišrūnai turi daug privalumų. Mes tyrėme hibridų mėsos kokybę. Ji nepalyginamai geresnė ir skanesnė už kiaulieną.
Šernai jauniklius atsiveda tik kartą per metus, o hibridai – du kartus. Hibridai auga intensyviau nei laukiniai šernai, tačiau palyginti su vietinėmis kiaulėmis (jos užauga vidutiniškai per 200 d.), hibridai ilgiau auga vidutiniškai 40 ir daugiau dienų. Tiesa, vieni auga greičiau ir būna stambesni, kiti lėčiau.
