Turtingosios ES valstybės kultūringai tyli, o besivejančiųjų grupė vis labiau piktinasi dėl skirtingų konkurencijos sąlygų. Iš esmės tik dėl šios priežasties naujosios ES narės bando maištauti. Taigi ir Kaune praėjusią savaitę Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) surengtą konferenciją „Žemdirbių organizacijų vaidmens stiprinimo kryptys, įtakojant pokyčius bendrojoje žemės ūkio politikoje“ galima pavadinti ES-12 šalių maištu.

Neturtingųjų šalių atstovai net nebandė slėpti savo tikslų – vienytis ir bendromis jėgomis keisti turtingosioms šalims itin palankią ES bend¬rosios žemės ūkio politiką.

Į LŪS surengtą konferenciją Kaune atvyko Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Čekijos pagrindinių žemdirbių organizacijų atstovai. Be to, konferencijoje dalyvavo Europos Komisijos bei Europos Parlamento nariai ir žemdirbių interesus Briuselyje ginančios COPA-COGECA organizacijų generalinis sekretorius Peka Pesonenas.

COPA-COGECA organizacijų vadovas žemdirbių organizacijų atstovų pasisakymų nekomentavo, tačiau kiekvienai šaliai patarė nusistatyti labai aiškius nacionalinius prioritetus ir konkretų veiklos planą bei pabrėžė, kad siekiant savų tikslų nevertėtų aukoti visų ES rinkos žemdirbių vienybės.

Siūlė vienyti jėgas

Lietuvos grūdų augintojų asocia¬cijos tarybos pirmininkas ir naujasis žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas įvardijo kelias svarbiausias Lietuvos žemės ūkio problemas: „Deja, mums nepavyko vidaus rinkoje įdiegti ūkininkų kooperacijos, todėl išsikerojo perdirbimo bei prekybos monopolijos.“

Viceministro nuomone, žemdirbiai patiria nuostolių ne tik todėl, kad gauna gerokai mažesnes ES tiesiogines išmokas, bet ir dėl nevienodo infrastruktūros išplėtojimo bei skirtingų PVM dydžių ES šalyse.

„Visur ir visada pabrėžiama, kad ES turi bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Parama labai skirtinga. Anksčiau mums sakydavo, kad naujosiose šalyse yra mažesni mokesčiai, pigesnė darbo jėga. Dabar šie argumentai atkrinta, todėl atėjo laikas suvienodinti paramą visose ES šalyse. Tik tokiu atveju žemės ūkio politiką galėsime pavadinti bendrąja“, – rėžė tiesiai šviesiai A.Macijauskas.

Iš naujųjų ES šalių atvykę žemdirbių organizacijų atstovai neslėpė priekaištų Briuseliui. Svečiams pritarė ir konferencijos rengėjas LŪS pirmininkas Jonas Talmantas: „Naujųjų ES narių žemdirbių problemos yra panašios, todėl reikia vienyti jėgas. Deja, tokio pobūdžio renginių naujosiose ES šalyse vyksta nedaug.“

Neignoruoja, bet ir nepritaria

Konferencijos nuotaikai pritarė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato ekonomikos ir politikos analitikas Maciejus Kžyštofovičius: „Ateina laikas keisti ES tiesioginių išmokų sistemą. Turi būti sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos visoje ES rinkoje. Be to, svarbu, kad žemdirbių organizacijos dalyvautų ne tik formuojant žemės ūkio politiką, bet ir ją įgyvendinant.“

Pagrindinius žemės ūkio klausimus, nagrinėjamus Europos Parlamento (EP) žemės ūkio komitete, apžvelgė EP narys Gintaras Didžiokas. Jis tikino, kad ES struktūros nenusiteikusios kaip nors ignoruoti naujųjų ES narių, tačiau dėl kai kurių sprendimų šalių nuomonės dar nesutampa.

„Iš esmės niekas nepriekaištauja dėl paramos žemdirbiams suvienodinimo, tačiau, pradėjus svarstyti konkrečius klausimus, atsiranda skirtingų interesų, nes pinigų yra tiek, kiek yra. Jeigu vienoms šalims paramą padidintume, tai kitoms tektų ją sumažinti. Niekas nenori prarasti“, – apie aklavietę kalba G.Didžiokas.

Daromos išimtys

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas svečiams ir ypač COPA-COGECA organizacijų generaliniam sekretoriui pateikė statistikos duomenų apie nevienodas konkurencijos sąlygas ES rinkoje. B.Markauskas tarsi teisinosi, dėl kokių priežasčių ES rinkos dalyviai pasidalijo į dvi dalis. Pasak B.Markausko, nors praraja tarp dviejų blokų gana didelė, tačiau nelabai stengiamasi ją sumažinti.

„Mes ne kartą pateikėme siūlymus, tačiau kiekvieną kartą sulaukdavome paaiškinimų, kad EK negali diferencijuoti subsidijų remdamasi specifine skirtingų šalių padėtimi. Tačiau šio dėsnio nesilaikoma, kai tai neparanku senosioms ES šalims“, – tikina B.Markauskas.

ŽŪR pirmininkas pateikė pavyzdį iš bendrosios žemės ūkio politikos „sveikatingumo patikros“ kompromiso. Pagal šį dokumentą numatyta pieno gamybos kvotas kasmet didinti po 1 proc., tačiau Italijai daroma išimtis – 2009-aisiais jai leista pieno kvotą padidinti net 5 proc.

„Tokie atvejai rodo, jog kai kurios valstybės Europos Komisijai daro įtaką“, – pareiškė B.Markauskas. Po šio pasisakymo COPA-COGECA generalinis sekretorius P.Peso¬nenas skubiai paliko konferenciją.