Teritorija ištuštėjusi
Kadaise stiprioje Naujamiesčio pakraštyje įsikūrusioje Ragainių žemės ūkio bendrovėje dabar pasitinka tik tuščias kiemas ir bet kokį eismą draudžiantis ženklas. Ant buvusios kontoros durų užklijuotas lapelis perspėja, kad patalpas administruoja bankroto administratorius ir įeiti draudžiama.
Pagaliais paramstytos sandėlių ir technikos garažų durys liudija apie čia nebevykdomą jokią veiklą. Dalį pastatų įsigijo vietinis ūkininkas, čia laiko grūdus ir techniką. Naujamiestiečiai sako, kad bendrovės teritorija saugoma ir dieną, ir naktį: dieną budi bankroto administratoriaus parūpintas sargas, naktį – ūkininko samdomas žmogus.
Kovojo už savo pajų
„Patys kalti, reikėjo atkakliau kovoti, kai mūsų pajų pradėjo supirkinėti „berniukai“, – dabar kalba naujamiestiečiai, prisiminę 2003 metų įvykius. Irstant kolūkiams susikūrusi Ragainių žemės ūkio bendrovė laikėsi gana stipriai, darbuotojams mokėjo neprastas algas, augino gyvulius, įkūrė skerdyklą. Bendrovės veiklą sujaukė prasidėjęs bendrovių supirkinėjimo vajus.
„Mes dar kovojome visą mėnesį, stengėmės atsilaikyti ir savo pajaus neparduoti iš Biržų atvažiavusiems „berniukams“, – penkerių metų senumo įvykius mena bendrovės buhaltere-kasininke iki pat bankroto dirbusi Regina Lapinskienė. – Kreipėmės į policiją, bet išgirsdavome klausimą: „Ar tie supirkinėtojai jus muša?“
Moteris prisimena, kad supirkinėtojai ėjo į pajininkų namus ir kiekvienam kalbėjo tą patį: esą visi žmonės savąją dalį jau sutiko parduoti, todėl dera nusileisti ir paskutiniam.
„Jie ėjo į vieną kiemą, o mes – į kitą ir kvietėme nepasiduoti, aiškinome, kokia situacija yra iš tiesų“, – pasakoja R.Lapinskienė. Atkaklūs verslininkai supirko beveik visų naujamiestiečių pajų, vietinių bendrovės dalininkų liko vos keletas. Nuo to laiko savininkai pasikeitė ne kartą, buvo išparduoti gyvuliai, bandyta verstis tik augalininkyste.
Gyvena nežinioje
Dabar realybė liūdna: algos nemokėtos nuo liepos mėnesio, darbo neteko paskutiniai darbuotojai, paskelbtas bendrovės bankrotas. R.Lapinskienė sako, kad pastarieji savininkai labai rimtai ėmėsi tvarkytis, pirmąjį metų pusmetį žmonės gavo geras algas, tačiau, matyt, skolos buvusios per didelės, kad iš jų pavyktų išbristi. Naujamiestiečiai nerimsta.
„Nežinome, kada pinigų laukti, ar išvis mums kas nors rengiasi mokėti, – baiminosi į redakciją paskambinusi moteris. – Su bankroto administratoriumi nežinome kaip susisiekti.“
R.Lapinskienė teigia, kad darbuotojams bendrovė liko skolinga tikrai daug. Už visus nemokėtus mėnesius kai kuriems susidaro daugiau nei 10 tūkstančių litų.
„Kaip pusmetį gyventi algos negaunant, niekas nepaaiškina“, – kalbėjo buvusi Ragainių bendrovės darbuotoja. Prasidėjusios bankroto procedūros įnešė ir daugiau sumaišties. Žmonėms reikia registruotis Darbo biržoje, kai kuriems – tvarkytis reikalus „Sodroje“, o reikalingi popieriai liko užrakinti buvusioje kontoroje. R.Lapinskienė sako, kad be darbo liko daugiau nei dešimt žmonių. Kaip teigė buhaltere dirbusi moteris, jai darbą kas nors galbūt ir pasiūlys, bet teks važinėti į miestą.
„O važinėti apsimokės tik tuomet, jei gerą algą mokės, – abejoja R.Lapinskienė. – Sunku būnant vyresnei nei penkiasdešimties rasti darbą.“
Teks rūpintis vandeniu
Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Antanas Katinas sako, kad bankrutuojant Ragainių bendrovei atsirado ir daugiau bėdų, ne tik be darbo liekantys žmonės.
„Turim rūpesčių dėl vandens bokšto, – atskleidė seniūnas. – Ragainių bendrovė tiekė vandenį didžiajai daliai Naujamiesčio žmonių. Gavome raštą, kad nuo Naujųjų metų vandens tiekimas nutraukiamas.“
Seniūnas sako, kad teks nertis iš kailio, bet be vandens naujamiestiečiai tikrai neliks. Rūpesčių kils ir dėl to, kad nesutvarkyti bokšto inventorizacijos dokumentai, tad jei bankroto administratorius siūlytų rajono Savivaldybei vandens bokštą pirkti, tai padaryti būtų nelengva.
Daliai miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo įrengti vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą.
„Ragainių bendrovės vandens bokštas šiuo metu reikalingas, tačiau tikimės, kad neilgam, – sakė A.Katinas. – Jei pavyks įgyvendinti antrąjį vandentvarkos projekto etapą, vandentiekį turės visi miestelio žmonės.“
Tačiau užtikrinti, kad taip tikrai atsitiks, seniūnas negali. Prasidėjus sunkmečiui prabilta, kad bus finansuojami tik tie projektai, kurie naudingi ne mažiau nei 2000 žmonių, o Naujamiestyje jų gyvena perpus mažiau.
„Tikiuosi, kad bus atsižvelgta į tai, kad jau atlikti projektavimo darbai ir kad žmonėms vandentiekio tinklai būtini“, – viliasi seniūnas.
Kad naujamiestiečiai tikrai neliks be vandens, užtikrino ir rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys. „Šią problemą tikrai turėsime išspręsti, ir pinigų tam surasime, – aiškino valdininkas. – Kadangi bendrovė bankrutuoja, apie bokšto perleidimą neatlygintinai tikriausiai nebus diskutuojama, prireiks pinigų.“
Žmonės nukentės
Prisistatyti nenorėjęs Ragainių žemės ūkio bendrovės bankroto administratoriaus Kęstučio Butkaus padėjėjas „Sekundei“ sakė, kad savo dalies laukiantiems žmonėms tegalintis patarti į gyvenimą žvelgti optimistiškai, nes situacija visiškai kontroliuojama. Šiuo metu sudarinėjamas kreditorių sąrašas, jis bus teikiamas tvirtinti teismui. Kreditorių susirinkimas planuojamas kviesti sausio viduryje.
„Kokios Ragainių bendrovės skolos, tikrai nesakysiu, nes ši informacija konfidenciali, – patikino bankroto administratoriaus padėjėjas. – Pinigų žmonės sulauks, tam yra ir Garantinis fondas, tačiau tenka pripažinti, kad tokiais atvejais, kai bendrovė bankrutuoja dėl finansinių sunkumų, žmonės visada nukenčia.“
Vandens tiekimas gyventojams Ragainių bendrovei atnešė nuostolių, todėl bankroto administratorius nusprendė šią veiklą nutraukti. „Niekaip negalėtume pasiaiškinti kreditoriams, kodėl vykstant bankroto procedūroms dar vertėmės nuostolinga veikla, – paaiškino bankroto administratoriaus padėjėjas. – Nemanau, kad žmonės liks be vandens. Ir seniūnas, ir rajono valdžia į šią problemą žvelgia geranoriškai.“
Problemų neskelbia
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Klemkienė sako, kad žinių apie sunkumus išgyvenančias bendroves gauti labai sunku.
„Tai privatus verslas, todėl žinias apie sunkumus arba klestėjimą saugo paslaptyje, – teigė specialistė. – Apie bendrovių padėtį galime spręsti nebent iš jų deklaruojamų žemės plotų.“ Šiuo metu Panevėžio rajone veikia apie 25 bendrovės ir žemės ūkio kooperatyvai. Kaip stipriausiai besilaikančias D.Klemkienė mini Smilgių, Žibartonių, Jotainių, Aukštadvario žemės ūkio bendroves, Upytės eksperimentinį ūkį.
