Sugriežtino reikalavimus
Neseniai Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) žemdirbiams paskolas suteikiančių bankų atstovams surengė seminarą dėl paskolų teikimo pasikeitus padėčiai rinkoje.
„Mūsų pateikti duomenys bankininkus turėjo nuraminti. Konkrečiais skaičiais ir argumentais įrodėme, jog kol kas žemės ūkis nejaučia ekonominės krizės įtakos arba jos poveikis yra gerokai mažesnis“, – pasakojo Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė.
Tačiau nusiraminimas išgaravo finansinei krizei ėmus belstis į Lietuvą.
„Bankai griežtina paskolų išdavimo sąlygas, atidžiau vertina klientų patikimumą. Projektų, pagal kuriuos teikiame garantiją, per pastarąsias tris savaites sumažėjo perpus“, – sako D.Čukauskienė.
Bankai iš žemės ūkio subjektų reikalauja daugiau nuosavo įnašo. Anksčiau užtekdavo turėti 10 proc., o dabar reikalaujama 30 proc. ar net daugiau projekto finansavimo sumos. Padidėjo paskolų palūkanos. Ne tik todėl, kad brangsta pinigai patiems bankams – jie dar papildomai apsidraudžia didėjant rizikai.
Šįmet ŽŪPGF gali suteikti garantijų už 408 mln. Lt. Šiuo metu rezerve yra 45 mln. Lt. Pasak D.Čukauskienės, visos lėšos bus panaudotos. Gali net pritrūkti, nes Rinkos reguliavimo agentūra, labai tikėtina, turės organizuoti intervencinius grūdų pirkimus.
ŽŪPGF maksimali garantija – 80 proc. ne didesnei nei 4 mln. Lt sumai. Taigi bankams šiuo atveju telieka 20 proc. rizikos.
Kol kas blogi projektai tesudaro 1 proc. visų ŽŪPGF išduotų garantijų portfelio. Kitose ES šalyse tokio pobūdžio fondai pasiekia net iki 10 proc. blogų paskolų.
„Bankininkai žadėjo atsižvelgti į mūsų duomenis, tačiau jau sulaukiame ūkininkų prašymų patarti, į kurį banką kreiptis dėl paskolos, nes kai kurie net į kalbas nesileidžia. Dažniausiai skundžiamasi, kad pastaruoju metu paskolų neišduoda AB bankas „Swedbankas“. Kiti bankai irgi elgiasi atsargiau, bet ūkininkų neatstumia“, – sako D.Čukauskienė.
AB SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas sako, kad projektai, kurie yra iš dalies finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, vertinami palankiau.
„Įgyvendindami tokius projektus ūkininkai paprastai perka naujus įrenginius, įmonės didina veiklos efektyvumą, taigi gali sėkmingiau konkuruoti rinkose, todėl stengiamės pasiūlyti išskirtines kreditavimo sąlygas“, – sako J.Murauskas.
Kartelę pakėlė aukščiau
AB Ūkio banko atstovas Linas Kontrimas VL sakė, kad žemės ūkio subjektams kreditų išdavimo sąlygų bankas kol kas nepakeitė: „Tik šiek tiek padidinome minimalias išlaidas“.
AB SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas buvo atviresnis: „Paskolų išdavimo sąlygas peržiūrėjome šių metų pradžioje. Bankas griežčiau vertina ūkio subjektų pinigų srautus, t. y. turi būti aiškus ir pastovus paskolų grąžinimo šaltinis iš dabartinės veiklos, o ne tik planuojamas atlikus investicijas“.
Siekdamas sumažinti projekto riziką AB SEB bankas reikalauja, kad klientas apie 30 proc. projekto dalies finansuotų savo lėšomis. Žinoma, kiekvienu atveju ši dalis nustatoma skirtinga.
Skolintis reikia atsargiai
Kitokios politikos laikosi AB DnB NORD bankas, kuris jau daugelį metų yra vienvaldis lyderis teikiant paskolas žemės ūkiui. Pasak banko atstovo Andriaus Vilkanco, žemdirbiams išduotų paskolų portfelio kokybė šiame banke yra viena geriausių, palyginti su kitais verslo sektoriais.
„Patyrėme, kad ūkininkai ir bendrovės labai atsakingai vertina savo finansinius įsipareigojimus, todėl pasiūlėme galimybę pasiskolinti apyvartinėms lėšoms neįkeitus turto. Be to, bendradarbiaujame su draudimo kompanija „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“, kuri vienintelė šalyje draudžia pasėlius nuo nepalankių gamtos sąlygų. Pasėlių draudimas mažina veiklos riziką, todėl galime teikti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – sako A.Vilkancas.
AB DnB NORD įvertina ir pasikeitimus tarptautinėje finansų rinkoje – išaugus palūkanų normai pinigų kaina labai padidėjo, todėl skolintis reikia atsargiai.
„Patirtis rodo, kad lengviausiai gali pasiskolinti klientai, kurie ne tik mato aiškią savo verslo perspektyvą, bet ir turi konkretų priemonių planą, kaip elgtis, jeigu aplinkybės pablogėtų“, – sako A.Vilkancas.
Paskolos be fondo garantijų
Iki šiol net apie 50 proc. paskolų žemdirbiams bankai išduodavo be ŽŪPGF garantijų.
Štai lyderio AB DnB NORD banko paskolų portfelis rugsėjo pabaigoje žemės ūkio subjektams sudarė apie 500 mln. Lt, o per devynis šių metų mėnesius bankas suteikė net apie 180 mln. Lt paskolų šio sektoriaus plėtrai finansuoti.
AB SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas pripažįsta, kad, kaip ir daugelyje kitų sričių, žemės ūkio subjektams pastaruoju metu kreditų išduodama mažiau: „Ekonomika lėtėja, nerami padėtis tarptautinėse finansų rinkose, todėl skolinimosi sąlygas griežtiname“.
Drąsiau rinkoje veikia AB Ūkio bankas.
„Bendrovėms ir asmenims, besiverčiantiems su žemės ūkiu susijusia veikla, per devynis šių metų mėnesius suteikėme ne tik 20 proc. daugiau paskolų, bet ir 23 proc. išaugo išduotų paskolų suma“, – sako L.Kontrimas.
Garantijų sumažėjo
Per dešimt šių metų mėnesių Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 230,1 mln. Lt kreditų suteikė 423 garantijas už 134,6 mln. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, suteiktų garantijų suma išaugo 3,69 mln. Lt, tačiau suteikta 33 garantijomis mažiau.
Dažniausiai kreditų garantijos suteikiamos už ūkininkų imamus kreditus – jie sudaro apie 70 proc. visų klientų. Aktyviausi per dešimt šių metų mėnesių buvo Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Marijampolės apskričių žemdirbiai bei kaimo verslininkai.
Daugiausia kreditų su garantija šiemet išdavė AB DnB NORD bankas – 37,6 proc. visų per šį laikotarpį suteiktų kreditų su garantija – per 91,63 mln. Lt. Šis bankas aktyviausiai skolino ir praėjusiais metais. Kiti bankai gerokai atsilikę. Pavyzdžiui, AB SEB bankas šįmet žemdirbiams paskolino 29,1 mln. Lt, AB „Parex“ bankas – 22,8, o AB bankas „Snoras“ – 22,96 mln. Lt.
Sutaupysime milijoną, bet prarasime šimtus
Genutė Staliūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė
Ir seniau ūkininkams gauti paskolas buvo sudėtinga, o pastaruoju metu bankai dar labiau sugriežtino sąlygas. Kodėl taip elgiamasi, juk oficiali statistika byloja ūkininkų naudai? Būtent ūkininkai yra patikimiausi bankų klientai.
ES skiria paramą Lietuvos žemės ūkiui, tačiau projektus finansuoti turi ir pats ūkininkas ar bendrovė, todėl be paskolų paprasčiausiai negalėtume pasinaudoti parama. Taigi sutaupę milijoną prarastume šimtus milijonų litų paramos. Ar tokia politika naudinga valstybei? Daugelis ūkininkų naudojasi Žemės ūkio paskolų garantijų fondo paslaugomis, todėl, sumažinus garantijoms skiriamą sumą, būtų dar sunkiau su bankais tartis dėl paskolų.
Be paskolų neišgyvensi
Zigmantas Aleksandravičius, ūkininkas, Kupiškio r.
Padėtis finansų sektoriuje sudėtinga, tačiau gyventi reikia bet kokiu atveju, o be paskolų neišsilaikysi. Reikia pirkti trąšas, lyg tyčia pradėjau statyti grūdų sandėlį. Baiminausi, kad negausiu paskolos, tačiau bankininkai atvyko į mano ūkį, pamatė, kaip naudoju lėšas, ir pasirašėm naują sutartį. Niekada taip nebūna, kad nieko nebūna – manau, kad stabilizuosis grūdų kainos ir paskolą galėsiu grąžinti.
Paskolos pabrangs, tačiau aš nesuprantu bankininkų strategijos – juk jiems turėtų būti naudingiau skolinti, o ne laikyti pinigus ir negauti jokios naudos. Taip kenkiama ne tik sau – sunkiau atsigaus ir verslas, lėtės ekonomikos augimas.
