A.Bielinis neslėpė, kad daugiau kaip pusė žąsų Kalėdoms jau užprašytos, nes įvairių firmų užsakymai pradėjo plaukti jau rugsėjo vidurį. Šiomis dienomis ūkininkas pusę šimto žąsų ketina išvežti į Latviją ten minimos švento Martino dienos proga.
Mieli gyvūnai
Įsukus į ūkininko valdas prie pat kelio Raguva–Troškūnai, jau iš tolo buvo matyti du baltų žąsų pulkai. Kieme pasitiko du veršio dydžio Vidurio Azijos aviganiai. Vienas šuo buvo pririštas, kitas – palaidas. Prie vieno iš pastatų, voljeruose lojo dar du augintiniai.
Korespondentus pasitikęs šeimininkas nuramino, kad nepririštas šuo Mavis yra tik 8 mėnesių visai neagresyvus šuniukas. Visiems trims įėjus į namo vidų, ant ūkininko pečių įsitaisė didžiulis pūkuotas katinas, o kambaryje svečiais ėmė piktintis puikiai kalbanti žako veislės papūga Bosas. Pasirodo, katinas yra šeimininko draugas, o Bosas mieliau bendrauja su šeimininke. Sutuoktinių Bielinių ūkis buvo dar didesnis. Tačiau jų dukroms išvykus mokytis, jiems pristigo laiko, taigi gyvulių atsisakė.
Statybos inžinieriumi anksčiau dirbęs Algis ir Vykdomajame komitete triūsusi jo žmona Emilija prieš 15 metų įsikūrė vienkiemyje ir ėmėsi žemės ūkio. Šeimininkas sakė pirmiausia pabandęs auginti itališkas žąsis, bet paskui šio sumanymo atsisakęs. Prieš ketverius metus jis pradėjo auginti lietuviškas vištines žąsis. Jos savo dydžiu, forma ir spalva labai primena gulbes. A.Bielinis sakė, kad už kiekvieną užaugintą žąsį valstybė kasmet sumoka 11 litų subsidijų, tačiau šių pinigų užtenka tik tvoroms tverti.
Nuo lapių – elektra
Penimos žąsys auginamos lauke, specialiuose aptvaruose, tačiau vietas tenka nuolat keisti, nes paukščiai sulesa visą žolę ir žemę nudergia iki juodumo. Tiesa, nuo organinės trąšos pieva greitai atželia, užauga dobiliukai. Prie aptvarų sruva nedidelio stiprumo elektros srovė, kuri atbaido aplink slampinėjančias lapes.
Anot ūkininko, jei šuo ar žąsis bent kartelį prisiliečia prie tvoros, paskui bene tris savaites jos vengia. Tačiau lapės vis tiek įsigudrina kokią žąsį ar vištą nugvelbti. A.Bielinis tikino, kad auginti žąsis daug dėmesio nereikia, tik daug laiko atima tvorų perkėlimas. Joms nebūtini ir atviri vandens telkiniai, nors sodyboje yra dvi kūdros, kurių viena skirta naminiams paukščiams pasimėgauti. Ponia Emilija priduria, kad penimos žąsys papildomai lesinamos kombinuotais pašarais, o dedeklės, kad nepradėtų per anksti dėti kiaušinių, – grūdais.
Prieš šventes brangsta
Ūkininkai turi 135 dedekles arba motinines žąsis, kurios maždaug kovo–balandžio mėnesiais padeda po 20–30 kiaušinių. Kitu metų laiku jų žąsys nededa. Šeimininkas sako anksčiau žąsiukus perindavęs pats, tačiau dabar kiaušinius vežantis pas Naujikų kaime gyvenančius ūkininkus Linkevičius. A.Bielinis aiškino, kad vienos žąsys auginamos 2,5, o kitos – iki 4,5 mėnesio. Pirmosios užauga iki 3–3,5, antrosios – iki 5 kilogramų. Žąsys skerdžiamos ir išdarinėjamos Alytuje esančioje skerdykloje. Žiemą ūkyje lieka tik motininės žąsys.
Prakalbęs apie žąsienos kainą A.Bielinis sakė sulaukiantis priekaištų, kad ji brangi, tačiau, anot jo, žąsis yra proginis paukštis ir pigiau kainuoti negali. Šiaip, jos kilogramas kainuoja 18 litų, o prieš šventes kaina pakyla iki 25 litų, todėl dauguma žmonių skuba užsisakyti žąsienos iš anksto.
Priminusi anksčiau kaimuose augintas ir ne tik praeivius, bet ir šeimynykščius apžnaibydavusias žąsis, E.Bielinienė patikino, kad jų augintinės yra taikios. Jos priešiškumą parodo nebent tada, kai deda kiaušinius. Šeimininkė prisiminė atvejį, kai iš Žemės ūkio ministerijos atvykęs fotografas sugaišo bene keturias valandas, kad paukščiai įsidrąsintų ir prieitų arčiau.
Vežė Iš Italijos
Žąsų auginimas – ne vienintelis ūkininkų Bielinių verslas. Be to, jie per metus užaugina ir parduoda net 25 tūkstančius dedeklių bei mėsinių veislių vištų. A.Bielinis sakė dabar eksperimentuojantis – bandantis auginti pirmąją 500 rudų mėsinių viščiukų partiją. Anot ūkininko, šios veislės vištų kiaušiniai atvežti iš Italijos ir čia išperinti jaunikliai. Ponas Algis akcentavo, kad rudųjų vištų mėsos skonis gerokai skiriasi nuo baltųjų ir yra daug geresnis. A.Bielinio žodžiais, šių vištų mėsa primena tikrų kaimiškų paukščių mėsos skonį.
Pagrindinis šeimos paukštis – papūga Bosas – gyvena namuose. Pasak šeimininkės, jis puikiausiai žino katino ir šunų vardus, bendrauja su namiškiais. Tačiau prie svetimų žmonių jam reikia priprasti. Ponia Emilija sakė, kad visa šeima leipo juokais, kai papūga nurodinėjo šuniui: „Mavi, eik namo, sėsk, gulk!“
Pasiteiravus, kiek mėsos ir kito ėdalo reikia šunims, A.Bielinis tvirtino to neskaičiavęs, nes augintiniai neišrankūs. Anot jo, būna, kad dvesia vištos, o šunys yra puikiausi jų „utilizatoriai“. Keturkojai puikiausiai nupeša plunksnas ir mėsą gardžiai suėda.
Prakalbęs apie žąsienos kainą A.Bielinis sakė sulaukiantis priekaištų, kad ji brangi, tačiau, anot jo, žąsis yra proginis paukštis ir pigiau kainuoti negali. Šiaip, jos kilogramas kainuoja 18 litų, o prieš šventes kaina pakyla iki 25 litų, todėl dauguma žmonių jas skuba užsisakyti iš anksto.
