Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai įspėja ūkininkus per javapjūtę būti itin apdairiems nuimant derlių. „Javapjūtė dar nesibaigė, bet mums kelia nerimą statistika“, – sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.
Šiemet pasėliai degė jau 9 kartus. Per šiuos gaisrus išdegė 19 hektarų įvairių pasėlių. Praėjusiais metais tokių gaisrų būta tik 6 ir per juos išdegė tik 10 ha pasėlių. Šiemet ražienos degė 63 kartus (išdegė 78 ha plotas), o pernai per tą patį laikotarpį – 48 kartus (31 ha).
Pasak V.Rakštelio, pasėlių gaisrus dažniausiai sukelia ūkininkų netvarkingi kombainai. „Pastebėjome tris dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl kurių užsiliepsnoja kombainai“, – sakė V.Rakštelis.
Gaisrą sukelia netvarkinga degalų tiekimo sistema, kai kibirkštys dažnai išlekia pro netvarkingą variklio išmetamąjį vamzdį. Nelaimės priežastimi neretai būna ir netvarkinga elektros instaliacija, kai trumpas jungimas sukelia kibirkštį ir liepsnas. Be to, į neprižiūrimus, blogai besisukančius, velenėlius patenka šiaudų. „Per trintį kombaino viduje kyla gaisras, ir mašina užsidega“, – paaiškino V.Rakštelis.
Jis kalbėjo, kad per nesandarias degalų tiekimo ir tepalų sistemas naftos produktų patenka ant potencialiai pavojingų kombaino vietų. Todėl kartais užtenka mažos kibirkštėlės, kad kiltų nelaimė. Prie suteptų detalių lengvai prilimpa šiaudų dulkės ir smulkios dalelės, kurios per sausą trintį lengvai užsidega. Ugniagesių teigimu, dažniausiai užsiliepsnoja seni kombainai – tiek sovietiniai, tiek vakarietiški.
Netvarkingi žemdirbiai
Kaip vieną tokių dažnų gaisro priežasčių ugniagesiai nurodo gana seną Lietuvos kombainų parką. „Nesvarbu, kad žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai įsigyja vis daugiau naujų kombainų, bet jų dar nėra tiek, kad būtų galima sakyti, jog kombainų parkas gerokai atnaujintas“, – tikino V.Rakštelis.
Pasak jo, senus sovietinius „Niva“ ir kitus kombainus išstumia vakarietiška technika. „Bet reikia atsižvelgti į tai, kad įvežama ir daug naudotų kombainų, pavyzdžiui, 1975 metų gamybos, tad techniškai jie nėra daug patikimesni už sovietines mašinas“, – sakė V.Rakštelis.
Didžiausia bėda, V.Rakštelio žodžiais tariant, yra ta, kad ūkininkams neprivalu techniškai patikrinti kombainų. „Jeigu vairuotojai privalo lengvuosius automobilius patikrinti techninės apžiūros centruose, tai šiuo atveju, galima sakyti, yra netvarka, – mano V.Rakštelis. – Mes prevenciškai patikriname, kad viskas būtų vietoje, bet techninė dalis – ne mūsų darbas. Ugniagesiai nėra techninių centrų darbuotojai. Tiesą sakant, nė nežinau, ar kokia nors tarnyba apskritai tikrina kombainų būklę“.
Kiltų daugybė nepatogumų
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad žemdirbiai priešintųsi privalomai kombainų patikros tvarkai. „Tai visiška nesąmonė“, – kalbėjo jis.
Pasak J.Talmanto, jeigu valstybė įkurtų specialius žemės ūkio technikos patikros centrus, kokie įsteigti lengviesiems automobiliams tikrinti (pavyzdžiui, „Regitros“), žemdirbiams kiltų daugybė nepatogumų ir pareikalautų didelių investicijų. „Kokios būtų sąnaudos, jei kombainą tektų transportuoti per pusę Lietuvos?“ – retoriškai klausė J.Talmantas.
Pasak jo, nemažai žemdirbių turi kombainų, kurių pjaunamosios plotis siekia 4 metrus. „Europos Sąjungos reikalavimai dabar yra tokie, kad tokį kombainą reikia gabenti tralu, o keliu leidžiama važiuoti tik tiems kombainams, kurių pjaunamoji yra ne platesnė nei 3 metrai“, – paaiškino J.Talmantas.
Apžiūrą atlieka oficialūs pardavėjai
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo V.Rakštelio, problemų nekyla tik su didelėmis bendrovėmis ir ūkininkais, įsigijusiais naujus kombainus. Jie esą yra sertifikuoti ir techniškai prižiūrimi oficialių pardavėjų, kurių techninės apžiūros centruose kombainai taisomi ir tikrinami.
V.Rakštelis primena, kad tik prasidėjus šių metų javapjūtei Pošupių kaime (Joniškio r.) užsidegė kombainas DON-1500. Per gaisrą išdegė vairuotojo kabina, variklio skyrius, apdegė priekinės padangos. Tą pačią rugpjūčio 1-ąją Pragarėlės kaime (Panevėžio r.) užsiliepsnojo jau kitas DON-1500A.
Gaisro metu išdegė kombaino kuliamasis mechanizmas, variklio skyrius, vairuotojo kabina, sudegė apie 1,5 tonos grūdų. Didžiausių nuostolių šiemet patyrė vienas Domeikavos apylinkių (Kauno r.) ūkininkų, kai, užsiliepsnojus varikliui, nepataisomai sudegė kombainas. Įsimintiniausiu pasėlių gaisru šiemet įvardytas įvykis Biržų rajone, kai ugnis sunaikino net 10 hektarų kviečių. Tą kartą kombaino vairuotojas neatsargiai rūkė, todėl ne vien pasenę kombainai sukelia nelaimes.
