Redakcijai skambinę ūkininkai stebisi, kad vieni elevatoriai nustatę įkainius, pavyzdžiui, už 3 proc. virš bazinių kondicijų valymą, o kiti – už 1 proc. valymą, o patys įkainiai beveik nesiskiria.
Pavyzdžiui, „Joniškio grūduose“, „Marijampolės grūduose“, „Tauragės grūduose“ įkainiai skaičiuojami už 1 proc./t ir yra nuo 4,5 iki 5,5 Lt (be PVM) valant grūdus ir nuo 4,5 iki 6 Lt – valant rapsus.
Kita grupė – „Malsena“, „Jonavos grūdai“, Agrokoncerno grupės įmonės – 3 proc./t, ir ši paslauga kainuoja nuo 4,5 iki 5 Lt valant grūdus ir nuo 5 iki 6 Lt – valant rapsus.
„Linas Agro“ skirtinguose priėmimo punktuose skirtingi įkainiai – skaičiuojama ir nuo 1, ir nuo 3 proc./t, o mokėti reikia nuo 3 iki 5 Lt.
Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas VL sakė irgi sulaukiantis ūkininkų klausimų apie įkainių skirtumus.
„Įmonės pasirinko tokią įkainių nustatymo tvarką savo nuožiūra, ir niekas neketina aiškinti, kodėl įkainiai būtent tokie, o ne kitokie“, – sako R.Lipskas.
Taigi diskutuoti beprasmiška. Išeitis vienintelė – pasirinkti elevatorius. Tiesa, reta įmonė paslaugų įkainius skelbia internete. Nelabai noriai bendraujama ir telefonu. Suprasi pabandęs tai padaryti derliaus nuėmimo metu. Telefonai arba užimti, arba tiesiog neatsiliepiama. Taigi atveži grūdus ir tada sužinai, kiek tos paslaugos tau kainuos.
Litas prie lito – milijonas
„Ankstesniais metais būdavo nustatytas 3 proc./t grūdų valymo įkainis, nes vidutiniškai prireikdavo valyti 2–3 proc. iki nustatytos šiukšlingumo normos. Todėl ir buvo pasirinktas toks įkainis. O štai nuo pernai metų kai kurios įmonės buvusią tvarką pakeitė – suma liko tokia pati, tačiau jau ne už 3, o už 1 proc. valymą“, – sako R.Lipskas.
Kodėl pernai ūkininkai nepastebėjo šių pasikeitimų?
„Buvo aukštos grūdų supirkimo kainos, todėl ūkininkai nesismulkino dėl keliolikos ar keliasdešimties litų. Dabar padėtis keičiasi, reikia taupyti, todėl ūkininkai atidžiau skaičiuoja išlaidas“, – sako R.Lipskas.
Kita vertus, perdirbėjams nemažai nubyra. Tarkime, įmonė superka apie 100 tūkst. t grūdų, o vidutiniškai už kiekvienos tonos valymą reikia mokėti po 5 Lt, be to, už 2 proc. valymą. Taigi skaičiavimai labai paprasti – papildomai gauname apie 1 mln. Lt. Jeigu įkainiai būtų skaičiuojami ne už 1, o už 3 proc. valymą, ši suma sumažėtų mažiausiai perpus.
Be to, pridėkime ir kitus įkainius – pavyzdžiui, už priėmimą reikia mokėti nuo 9,5 iki 13 Lt/t, už saugojimą – nuo 5,5 iki 10 Lt/t už mėnesį (nors šįmet saugojimui grūdai beveik nepriimami), išduodant saugotus grūdus dar reikia primokėti nuo 9 iki 12 Lt/t.
Veiksminga išeitis – steigti kooperatyvą
Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad ūkininkams vertėtų šiek tiek sugaišti laiko ir pasirinkti įmones, kurių įkainiai labiausiai tenkina. Kitaip nebus. Beprasmiška iš įmonių reikalauti, kad jos sumažintų paslaugų įkainius. Juk tai privatus kapitalas, taigi galima suprasti verslininkus – jie investavo savo pinigus ir nori kuo greičiau susigrąžinti investicijas, gauti pelną.
„Tačiau yra kita veiksminga išeitis – ūkininkai turi kooperuotis. Jau yra elevatorių, kuriuos pasistatė ar įsigijo ūkininkų kooperatyvai. Tokiu atveju patys ūkininkai gali nuspręsti ir sau taikyti realius paslaugų įkainius“, – pataria A.Macijauskas.
Įtarimai dėl paslaugų įkainių jau šįmet išnyks 53 Joniškio krašto ūkininkams, kurie įkūrė kooperatyvą „Joniškio aruodas“. Jo vadovė Lilija Šermukšnienė redakcijai sakė, kad šiuo metu vyksta paskutiniai naujo elevatoriaus bandymai, priimami kviečiai.
„Kooperatyvo nariai įsipareigojo ne mažiau kaip 80 proc. derlius realizuoti per kooperatyvą. Jeigu jie pažeistų ši įsipareigojimą, tektų pasitraukti iš kooperatyvo. Tačiau tikiuosi, kad taip neatsitiks“, – sakė L.Šermukšnienė.
Kooperatyvo valdyba nustatys paslaugų įkainius, tačiau kooperatyvo nariai dėl jų tikrai nediskutuos, nes galiausiai kooperatyvo uždirbtas pelnas sugrįš į jo narių rankas.
Pasak L.Šermukšnienės, šiuo metu 53 kooperatyvo narių ūkiai sudaro apie 10 tūkst. ha, po trečdalį ploto užima rapsų ir kviečių plotai.
Specialistai teigia, kad šis elevatorius bus vienas moderniausių Baltijos šalyse. Iš viso bus galima priimti saugojimui apie 30 tūkst. t grūdų, o per metus – per 60 tūkst. t. Beje, gamybos valdymas bus kompiuterizuotas, o visą elevatorių galės aptarnauti 3 darbuotojai.
