Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies apskričių viršininkai priėmė 9,6 tūkst. sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra ar perduodant nuosavybėn 27 tūkst. ha žemės ploto. Nepaisant to, kad daugiausiai sprendimų dėl grąžinamos žemės buvo priimta Vilniaus (3,1 tūkst.) ir Utenos (1,8 tūkst.) apskrityse, iki šiol čia nuosavybės teisių atkurta mažiausiai – atitinkamai 89,5 proc. ir 93,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Iš viso nuosavybės teisės šalyje dar neatkurtos 39 tūkst. pretendentų į 112 tūkst. ha žemės.
Pirmą pusmetį žemės grąžinimas vyko lėtai
Apibendrinęs apskričių viršininkų administracijų pateiktus duomenis apie piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į turėtą žemę, ŽŪM sekretorius Kazys Sivickis konstatavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį žemės grąžinimas apskrityse vyko gana lėtai - pasistūmėta 0,6 procentinio punkto. Šiandien dar beveik 20 tūkst. pretendentų suprojektuoti ir patvirtinti žemėtvarkos projektai, tačiau iki šiol apskrityse nėra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
„Suprantame, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę liko patys sudėtingiausi atvejai – apskričių darbus stabdantys teisminiai ginčai, į kvietimus atvykti ir dalyvauti žemės grąžinimo ir įforminimo procedūrose nereaguojantys asmenys, didelės darbų apimtys, tačiau turime užtikrinti, kad patvirtinti žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti grąžintini žemės sklypai būtų kuo skubiau įgyvendinami“, - ragindamas spartinti sprendimų priėmimą apskričių viršininkams sakė K. Sivickis.
ŽŪM vadovybei susirūpinimą kelia ir tai, kad iki šiol 17 tūkst. pretendentų dar žemėtvarkos projektuose nesuprojektuoti grąžintini žemės sklypai į 52 tūkst. ha žemės plotą.
„Šį pavasarį vykusiame pasitarime su apskričių viršininkais bendru sutarimu įsipareigojome iki šių metų galo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus ir Utenos, baigti nuosavybės atkūrimo į žemę darbus. Jei ir nespėtume visus suprojektuotus sklypus įforminti, būtina, kad asmuo žinotų, kurioje vietoje jis atgaus žemę. Tad dar kartą peržiūrėkime šiais metais numatytų rengti žemėtvarkos projektų rengimo grafikus: visų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo pradžia turi būti paskelbta ne vėliau kaip šį rugpjūtį, kad projektai būtų parengti bei patvirtinti dar šiais metais“, - akcentavo K. Sivickis.
ŽŪM sekretorius apskričių žemėtvarkos specialistams priminė vis dar aktualią asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto įteisinimo temą. Įteisinta 85 proc. asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto. K. Sivickis atkreipė žemėtvarkininkų dėmesį, kad rengiant nuosavybės teisių į žemę žemėtvarkos projektus, nebūtų pamiršti ir šie nedidelių žemės plotų savininkai. Daugiausiai asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto įteisinta Telšių (96,5 proc.), Tauragės (90,6 proc.) bei Marijampolės (90,5 proc.) apskrityse. Gana vangiai šie darbai vyksta Kauno (įteisinta 78 proc.) ir Vilniaus (80 proc.) apskrityse.
Rezervų yra, trūksta geranoriškumo
Prašymus atkurti nuosavybės teises į 43,2 tūkst. ha miestuose turėtos žemės yra pateikę 52 tūkst. piliečių. Miestuose nuo žemės reformos pradžios iki šių metų liepos 1 d. nuosavybės teisės atkurtos į 26,5 tūkst. ha žemės, t. y. į 61,4 proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Daugiausiai žemės negrąžinta Vilniuje – net 7,5 tūkst. ha, Kaune – 2,7 tūkst. ha, Panevėžyje – 1,4 tūkst. ha ir Palangoje – į 1,2 tūkst. ha.
Siekiant greičiau išsiaiškinti tokius galimus laisvų žemių plotus Vilniuje ir Kaune, buvo sudarytos trišalės (apskrities, savivaldybės ir žemės savininkų atstovų) komisijos. Deja, po intensyvaus šių komisijų darbo situacija nelabai keitėsi.
Rezultatų nedavė ir iniciatyva kreiptis į visas valstybės institucijas: ministerijas, valstybines įmones ir savivaldybes kruopščiai išsiaiškinti visus laisvus sklypus iki pat mažiausių žemės lopelių, kad būtų galima papildyti žmonėms grąžintinus žemės plotus, kurių ypač stinga Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Palangoje ir Birštone. Iki šiol laisvos 200 ha žemės rado tik pati ŽŪM.
ŽŪM sekretoriaus K. Sivickio manymu, sostinėje problemą išspręstų pagal galimybes kuo didesnis vienoje vietoje suformuotas žemės plotas, kuriame būtų projektuojami bent po 10 arų sklypai individualių namų statybai. Tiems, kam jų pagal eiliškumą nebeužtektų, tektų susitaikyti su kitais galimais atlyginimo būdais (žeme kaimo vietovėje, vertybiniais popieriais).
Laisvos žemės pardavimas turėtų įsibėgėti rudenį
Kol kas laisva žemės ūkio paskirties valstybinė žemė šalyje pradėta pardavinėti tik Marijampolės apskrityje, o Panevėžio apskrityje ruošiamasi tai pradėti daryti rugpjūčio mėnesį.
Šiuo metu iš viso pateikta 21 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų prašymų pirkti 360 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Su 3,3 tūkst. asmenų jau yra sudarytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartys dėl 30,7 tūkst. ha žemės įsigijimo nuosavybėn. Dar per 4 tūkst. asmenų žemės (55,3 tūkst. ha) sklypai jau yra suformuoti parengtuose ir apskričių viršininkų patvirtintuose žemėtvarkos projektuose, bet pirkimo – pardavimo sutartys su jais dar nesudarytos.
Kaip sakė ŽŪM sekretorius K. Sivickis, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik po individualaus vertinimo, atlikus kadastrinius matavimus geodeziniais instrumentais. Perkantiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę kadastriniai matavimai ir kitos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo išlaidos (projektavimas, žemės vertinimas, įregistravimas) yra apmokamos iš valstybės biudžeto.
„Kadangi beveik visose apskrityse su įmonėmis jau yra sudarytos sutartys dėl kadastrinių matavimų ir individualaus vertinimo paslaugų atlikimo, apskričių viršininkai turi užtikrinti, kad artimiausiu metu su laukiančiais pirkėjais būtų sudarytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutartys“, - pabrėžė K. Sivickis. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad visoje šalyje laisvos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesas turėtų įsibėgėti rugsėjo – spalio mėnesį.
