Tarp Aukštaitijos kalvų, ežerų slėpiningu grožiu spindi Darželių kaimas. Čia stūkso keliomis kūdromis apsuptas kalnelis. Vasaros vidudienio tyloje išgirsi tylų močiutės iš Darželių kaimo kvietimą: „Užkopk... Ant šio Jėzaus Gerojo Ganytojo kalnelio – Marijos skulptūra. Parymok prie jos, pasvajok ir tada susitiksi su atsiskyrėliu Gintautu“.

Kunigas, vienuolis, atsiskyrėlis?

Pusamžis vyriškis pasirodė, kai su fotokorespondentu stovėjome prie Marijos skulptūros, kurią iš ąžuolo išdrožė skulptorius Ramutis Kaunelis.

Įvairiai kaimo žmonės vadina šio Jėzaus Gerojo Ganytojo kalnelio savininką. Vieni – vienuoliu, kiti – kunigu, treti – keistuoliu, atsiskyrėliu.

Pasak Gintauto, dvasinio ugdymo bendruomenė „Kelias“ yra jo daugelio metų kūrinys, į kurį sudėtos jo gyvenimo viltys ir slapčiausi troškimai. Jis nėra vienuolis, o tapti kunigu ketina baigęs mokslus.

Atsiskyrėlis? Gal ir taip. Juk jis išėjo į vienumą, pasirinko šį kampelį, suradęs Darželių kaime šią kalvą. Čia jis pajautė Dievo balsą ir nepaprastą norą pasilikti, apsigyventi medinėje pirkioje ant kalnelio, paskirti gyvenimą tarnystei Dievui ir žmonėms. O kad turėtų kasdienės duonos, pabaigė katechetų kursus ir įsidarbino mokykloje tikybos mokytoju.

Maldos trobelės

Gintautas sakė, kad dvasinio ugdymo bendruomenės „Kelias“ ištakos – 1994 m., o įregistruota ji 1997-aisiais. Jis aprodė savo sukurtos šventovės erdvę: Kristaus skulptūra, Kryžius, Marijos statula, pirkia – bendruomenės buveinė.

Atokiau nuo jos – romuva (baltų šventykla), kurioje pajunti lietuviškųjų dievų šviesą. Kalno papėdėje – trys medinės, šiaudais dengtos pirkelės. Šeimininkas jas vadina maldos trobelėmis. Jose nakčiai ar dviem apsigyvena atklydėliai, ieškodami dvasinio atilsio. Gintautas sakė, kad greitai jų bus septynios, ir kiekviena turės vardą.

Pirkelėje gali melstis, prašyti dvasinio praregėjimo. Čia yra maldaknygių, gultas, pro langelius matosi kalnas, Marijos skulptūra. O nuostabiausia tai, kad regi dangaus žydrynę, besileidžiančią saulę, mėnulį, spindinčias žvaigždes ir daug kitų Dievo sukurtų stebuklų, kuždančių tvarkingo, teisingo gyvenimo troškimą.

Būtent čia suvoki, ką praradai šiame gyvenime, ir kaip reikėtų grįžti į doros ir meilės erdvę.

Ko siekia dvasinio ugdymo bendruomenė „Kelias“?

Pamąstęs Gintautas ima pasakoti, kad teikia dvasinę pagalbą visiems, ieškantiems gilesnio dvasinio gyvenimo.

Kitas jų noras – padėti žmonėms gamtos tyloje ir ramybėje siekti dvasinio tobulumo ir artimesnio ryšio su Jėzumi Kristumi.

Vasaros metu bendruomenėje globojami vaikai, turintys fizinę negalią, našlaičiai. Žmonės konsultuojami įvairiais psichologiniais klausimais.

Atskleidžiami tautos etniniai ir dvasiniai turtai, rengiamos kelionės po Aukštaitijos nacionalinį parką, mokoma amatų. O tiems, kurie nori pabėgti nuo triukšmo, gilesnių sukrėtimų, nuo alkoholio ar narkotikų priklausomybės, suteikiama pastogė. Maldos trobelėse jie gali ieškoti kelių į kitokį gyvenimą.

Nelaimėlių praregėjimas

G.Mackonis atvirai ir nuoširdžiai pasakoja apie sandūras su nelaimėliais, praradusiais viltį ir bet kokį norą gyventi, dirbti. Praradę garbę, paniekinti, be ateities ir siekių, be meilės ir džiaugsmo, jie tarsi eina į prarają. Gintautas apie kiekvieną žmogų pasakoja pagarbiai, su meile ir džiaugsmu.

22-ejų Vaidas, atstumtas motinos, nepatyręs džiaugsmo ir meilės, kartą girtas važiavo keliu ir atsitrenkė į pakelės kryžių. Atsitiko stebuklas, ir vaikinas liko gyvas. Jam patarė susirasti Darželių kaimą, susitikti su Gintautu. Ir kaip tik čia, maldų trobelėje, melsdamasis ir būdamas vienas su savimi, stebėdamas nakties žvaigždžių spindesį, kalbėdamas su Gintautu suprato, kad jis nebegali gyventi kaip anksčiau.

Narkomanas Andrejus šalia Marijos statulos išgirdo įsakmų liepimą įsiklausyti į Dievo prašymą nebjauroti savęs, o kurti kitokį gyvenimą, surasti savyje jėgų atsispirti piktųjų jėgų vilionėms.

„Išeidami iš mūsų bendruomenės žmonės išsineša šypseną. Pyktis, nusivylimas pasitraukia, norisi grįžti į Dievo kūrinijos erdvę“, – sakė G.Mackonis, pridurdamas, kad tokie žmonės čia dar ne kartą grįžta, kol galutinai išsivaduoja iš nevilties, ligos ar priklausomybės.

Statys koplyčią

Nestinga svečių Gintauto Mackonio sukurtoje bendruomenėje. Čia apsilanko ne tik nelaimėliai, bet ir maldininkai, mokiniai. Be to, čia vyksta darbai.

Šeimininko teigimu, greitai iškils koplytėlė – maldos namai. Ant kalnelio laikomos šv. Mišios, atvyksta kunigai, vienuoliai. Visiems daug džiaugsmo sukelia „stebuklingoji daktarė“, savo rankų šiluma išgydanti ligą. „Tai sveikatą ir laimę nešanti moteris, net aš nežinau jos pavardės. Ji nenori garsintis, jai nerūpi pelnas, garbė“, – atsiliepė Gintautas apie vilnietę, padedančią žmonėms įveikti negalias.

Ant kalnelio esančiose dirbtuvėse užkalbinome Edmundą Petkelį iš netoliese esančio Antalksnės vienkiemio. Jis jau ruošė medieną ketvirtajai maldos trobelei. Taip pat tvarkė medžiagas koplyčios statybai. „Koplyčia bus. Kaip bus ir maldos nameliai, kaip yra kalnelį supantys tvenkiniai, romuva, kryžiai, skulptūros“, – sakė E.Petkelis.

G.Mackonis jau parengė projektą koplyčios statybai. Reikės daug lėšų. Nejau žmonės neatsilieps į bendruomenės „Kelias“ poreikius? Juk tai gyvas dvasinių vertybių šaltinis, kurio darbai – stebuklingas vanduo, gydantis visuomenę ir žadantis šviesesnę ateitį.