Vakarų Lietuvoje žieminiai javai šiuo metu atrodo žymiai geriau nei praėjusiais metais ir yra tankūs, vešlūs, neišretėję. Jie peržiemojo gerai, pavasarį drėgmės pakako.
Dirvos paviršių uždengusiems, pakankamo tankumo žieminių javų pasėliams sausra buvo mažiau pavojinga. Tik pavieniuose jų laukuose pastebėta daugiau piktžolių.
Tuo tarpu visų vasarinės sėjos pasėlių būklė yra prasta. Čia dėl gausių kritulių kovo mėnesį dirvos džiūvo lėtai.
Lengvesnėse dirvose pirmieji miežiai pasėti tik balandžio 14 d. Šiuo metu jie išplaukėję, aukštis siekia vos 50-60 cm., susiformavusios varpos yra mažos. Vėlesnės sėjos miežiai tik pradeda plaukėti, silpnai krūmijasi. Vietomis, laukuose, kur sėti miežiai, yra ir visai dar nesudygusių plotelių.
Geriau atrodo vasariniai kviečiai. Jie tolygiai sudygę, tačiau žemi - 40-50 cm aukščio, nesikrūmija.
Vasarinių rapsų pasėliai reti, pradėjo gelsti, kai kur visai nesudygo. Todėl gero rapsų sėklų derliaus čia tikėtis sunku. Jis gali būti tik 0,6-1,0 t/ha.
Vakarų Lietuvos didesnėje ganyklų dalyje, esant šių metų sausiems orams, atolas nežėlė. Birželio mėnesio pabaigoje palijus, nušienauti žolynai pradeda atželti.
Visumoje pasėlių būklė Žemaitijos zonoje labai įvairi. Užsitęsusios sausros labiausiai paveikė vasarojus ir žolynus. Tarpukalvių lomose ir lygumėlėse vasarojus sudygo geriau ir vienodžiau. Šiuo metu jis yra vėliavinio lapo ir plaukėjimo pradžios tarpsniuose.
Sausros padariniai turės įtakos rapsų derliui
Vidurio Lietuvoje žiemkenčiai taip pat peržiemojo gerai. Pavasarį užteko drėgmės krūmijimuisi ir augimui. Dėl sausų orų pasėliuose ligos plito ne taip intensyviai.
Žieminiuose kviečiuose, ypač tankiuose ir vešliuose pasėliuose, nepaisant sausų orų, plito lapų septoriozė, o jautriose miltligei veislėse – ir miltligė. Rugių ir kvietrugių pasėliuose miltligės taip pat gausu, o rugiuose gan intensyviai plinta ir rudosios rūdys.
Šiuo metu randama ir amarų. Nors dabar drėgmės pakanka, bet dėl buvusios sausros žydėjimo metu, žieminių javų varpose gali būti mažiau užmegzta grūdų. Lengvesnėse dirvose žiemkenčiai sausros metu buvo apstoję augti, pradėjo gelsti jų apatiniai lapai.
Tačiau visumoje, buvusi sausra ženklesnės žalos žiemkenčiams dar nepadarė, o laiku ir tinkamai panaudojus augalų apsaugos priemones prieš javų ligas ir kenkėjus, galima tikėtis pakankamai gero žiemkenčių derliaus.
Vasarojaus pasėliai labai įvairūs. Kur buvo sėta anksti – pasėliai gražūs, bet kur sėja suvėluota, pasėliai prastai sudygę, reti.
Vasarinio rapso pasėliuose gausu piktžolių (garstukų). Rapsai gana žemi, menka lapija.
Kur sėja suvėluota arba dirvos sunkios - cukriniai runkeliai labai skirtingo dydžio, todėl sunku tinkamai parinkti herbicidus. Pasėliuose plinta runkelinė muselė. Visumoje prognozuoti cukrinių runkelių derlių dar anksti - jis priklausys nuo tolimesnių vasaros ir rudens orų ir kritulių kiekio.
Po birželio mėnesį nulijusio lietaus, šiuo metu vidurio Lietuvoje drėgmės augalams pakanka. Tačiau sausra jau padarė žalos vasariniams javams ir vasariniams rapsams. Vasariniai rapsai žemi (10-15 cm), pradeda žydėti neužauginę lapijos. Tai turės neigiamą poveikį ankštarų ir sėklų jose skaičiui.
Žieminių rapsų pasėliai sunkesniuose dirvožemiuose atrodo iš ties gerai, o lengvesniuose – prastesni, beveik neturi šoninių ūglių, ankštaros suformuotos tik ant pagrindinio stiebo. Pastebėta, jog rapsų augaluose dalis ankštarų sutrumpėjusios bei deformuotos – tai gali būti sausros padariniai. Randama fomozės pažeistų augalų.
Linų augimas dėl buvusio drėgmės trūkumo buvo sulėtėjęs. Jei ateityje trūktų lietaus, išlieka pavojus, kad pluoštinių linų stiebai gali užaugti trumpi ir iš jų nebus gauta kokybiško ilgojo pluošto. Žirniai žemi, apie 10-15 cm aukščio, tačiau kai kuriuose laukuose jau formuoja žiedus ir pirmieji žiedai jau pradeda žydėti. Pasėliuose pasirodė amarai.
Kukurūzai, pasėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, jau intensyviai auga ir vystosi. Dėl sausų orų kai kuriuose laukuose prasčiau suveikė herbicidai, ten pasėliai gana piktžolėti. Jų derlių prognozuoti dar anksti, nors pastebėta, kad pasėliai yra optimalaus tankumo, augalai turi nuo 6 iki 9 lapelių.
Bulvių pasėlių būklė patenkinama. Nors jau intensyvaus augimo tarpsnis, bet pasėliai nuo pat dygimo labai netolygūs. Kolorado vabalų ant bulvių pasėliuose kol kas beveik nėra. Kol kas bulvės drėgmės trūkumo nejaučia, o ankstyvo sodinimo ir lietinamos jau žydi. Daugiametės ankštinės žolės, kurios turi ilgesnes šaknis (liucernos, raudonieji dobilai, esparcetai, ožiarūčiai) nuo sausros nukentėjo mažiau nei varpiniai žolynai.
Iš visų pasėlių geriausiai atrodo žieminiai rugiai
Iš visų pasėlių geriausiai atrodo žieminiai rugiai, kuriuos Lietuvos Pietryčių zonos žemdirbiai daugiausiai ir augina. Didesnė dalis žieminių rugių pasėlių tankūs, patręšti normalia azoto norma, todėl iš tokių plotų galima tikėtis ir iki 3 t/ha grūdų derliaus. Tačiau yra ir labai retų pasėlių, kur derlius nesieks net 1,5 t/ha. Buvęs sausas pavasaris ir drėgmės trūkumas didžiausią neigiamą įtaką turės vasarinių javų derliui.
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo Adolfo Damanskio teigimu, kai kurie šalyje intensyvią prekinę veiklą vykdantys ūkiai iš hektaro prikulia ne ką mažiau nei Vakarų Europos modernūs augalininkystės ūkiai – po 6-8 ir daugiau tonų žieminių kviečių, o užauginta produkcija nenusileidžia jokiais kokybiniais parametrais.
Šiais metais prognozuojama, kad Europos Sąjungoje (ES) bendras grūdinių augalų derlius sudarys apie 295 mln. tonų arba bus apie 14,3 proc. didesnis nei pernai. Šiemet prognozuojamas vidutinis derlingumas bus 4,93 t/ha (2007m. buvo 4,54 t/ha ).
Siekiant papildyti aruodus, atidėtos žemės sąskaita (senosiose ES šalyse buvo privaloma atidėti 10 proc. dirbamos žemės, juos paliekant pūdymans ar auginti netradicinius augalus), ES 5,2 proc. išsiplėtė grūdinių augalų plotai ir šiemet jie sudaro beveik 60 mln. ha.
Didesnio kviečių derliaus laukiama JAV, Austrijoje, Kanadoje, ES (27 šalyse), Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Ukrainoje, mažesnio Kazachstane, Argentinoje.
Tad nepaisant ne tik išaugusios jų paklausos maisto ir bioenergitikos pramonėje, bet ir gausios pasiūlos, prognozuojama, kad grūdų supirkimo kainos nebus tokios palankios kaip pernai. Nemaža dalimi šių metų grūdų kainos Pasaulinėse rinkose priklausys ir nuo kukurūzų derlius dydžio JAV. Pagal dabartines prognozes jų derlius turėtų būti geras. Vokiečiai prognozuoja, kad grūdų kainos nesieks pernykščio lygio. Tačiau tikrosios grūdų supirkimo kainos paaiškės, kai bus įvertintas derlius ir jo kokybė.
