Uliūnų bendruomenės pirmininkas Audronis Mašalas pasakoja, kad vietiniai labai aktyvūs, raginti jų niekada nereikia. „Vos spėjame įgyvendinti idėjas, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkas. – Tuo ir skiriamės nuo kitų, kad norime gyventi gražiau. Ir ne tik dėl savęs grožį kuriame. Karštomis vasaros dienomis mūsiškiai prie tvenkinio prieina nebent visai sutemus, nes laisvų vietų beveik nebūna. Toks vaizdas, kad čia suvažiuoja visas Panevėžys.“
Pastatys schemą
Šiemet pirmieji metai, kai Uliūnų bendruomenė gyvenvietės grožį kuria ne iš savų pinigų. Jų parašytas menų dienos projektas laimėjo Žemės ūkio ministerijos bendruomenių rėmimo fondo finansavimą. Gavę beveik septynis tūkstančius litų uliūniečiai pagaliau įgyvendins kelerius metus brandintą svajonę prie įvažiavimo į gyvenvietę pastatyti didžiulę schemą. „Dabar atvažiuoja greitoji arba gaisrininkų mašina ir nežino, kur kokia gatvė Uliūnuose, – paaiškino A.Mašalas. – Nuo šiol bus lengviau.“ Piešinių konkurse Uliūnų vaikai piešė savo kaimą, vyko badmintono varžybos.
Šventės organizatoriai sako turintys galvas nulenkti prieš rėmėjus. Jų dėka šalia tvenkinio atsirado restoranas „Uradanas“, jo valgiaraštis išskirtinis. Vos litą paaukojus čia buvo galima užsisakyti „Pono bebro“ kepsnį, „Stručio skiauterių“, „Stirnienos krapštukų“, stručio pautienės ir kitų niekur nematytų patiekalų. Gurmaniškai pagamintos bebrienos šventės dalyviai sako skanaujantys kasmet – bebrų, kaip ir vėžių, gausu švariame tvenkinio vandenyje.
Parsiveža idėjų
Projekto koordinatorius Giedrius Aleliūnas sako, kad žmones sutelkti visai nesunku, tereikia kelių tokių „durnų“ kaip jis ir bendruomenės pirmininkas. Dar vienas iš entuziastų – vietinis menininkas Dainius Gverzdys, per žiemą dirbantis užsienyje, o vasarą grįžtantis į Uliūnus su daugybe idėjų.
Šiemet Dainius parsivežė ne tik gerų minčių, bet ir pagalbininkų – aštuonis estus, su kuriais kartu dirbo Norvegijoje. Estams Uliūnuose taip patiko, kad jie sparčiai ėmėsi darbo – prie tvenkinio statė pavėsinę, padėjo drožėjams.
„Apie atlygį su broliais estais nekalbame – leidome jiems tvenkinyje nemokamai vėžių pagaudyti“, – juokauja D.Gverzdys.
Šalia laivo vietą rasiantį piratą išdrožė kitas vietinis menininkas – Valerijus Kunigel. Šalia tvenkinio jau stovi laimės paukštė, iš vandens išnirusi undinė, vietinių paskenduole vadinama. Šalia svajonių laivo įkurdinti Valerijaus pastatyti suolai. A.Mašalas tikina, kad ant jų prisėdusiai porai meilės reikalai klojasi kaip sviestu patepti.
„Svajonių laive vaikai kabino savo norus, todėl laivą saugo kaip savo akį. Patys dirbo, tad ir laužyti nėra kam, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkas. – Iš švyturys stovi sveikutėlis, kviečia namo į užsienį laimės ieškoti išvažiavusius uliūniečius.“
Kliūtis įveikė
Projektą menų dienai surengti parašiusi Vilija Karietienė pasakoja, kad vietinių iniciatyva gyventi gražiau ir įdomiau turėjo įveikti lietuviškos biurokratijos pinkles. Projektas nesunkiai būtų gavęs 25 tūkstančių litų paramos, tačiau tokia suma remiamos tik savos žemės turinčios bendruomenės. Uliūniečių bendruomenės norai 99 metams išsinuomoti šalia tvenkinio esančią žemę dar tebeklaidžioja valdžios koridoriais.
„Tai trūksta plano, o kada jį parengs, niekas pasakyti nenori, – A.Mašalas prisipažįsta kartais ir kantrybę prarandantis. – Mes net bendruomenės namų neturime, gyvename čia, šalia tvenkinio, ant valdiškos žemės. Už tai, kad ant valstybinės žemės laivą pastatėme, dar barti gavome.“ Kryžiaus kelius teko nueiti ir norint pastatyti Uliūnų schemą.
„Žemės savininkas geranoriškai leido stulpus įkasti savo žemėje, tačiau paaiškėjo, kad už valstybės pinigus statoma schema turi atsirasti tik valstybinėje žemėje, – pasakojo V.Karietienė. – Suradome vietą šalia magistralės. Tada paaiškėjo, kad turime gauti Kelių direkcijos leidimą, išlaikyti reikalaujamą atstumą. Tų biurokratinių pinklių buvo tiek daug, kad kildavo noras atsisakyti idėjos ir nieko nebedaryti.“
Sėkmingai kliūtis įveikusi Uliūnų bendruomenė džiaugiasi, kad bent vietinė valdžia juos palaiko. A.Mašalas tikina, kad Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv nė karto nėra atsisakęs padėti. O rajono meras Povilas Žagunis, negalėdamas dalyvauti iki ryto siautusioje vakaronėje, į Uliūnus atvažiavo per patį skulptūrų drožimo įkarštį ir lauktuvių atvežė didžiulį šakotį.
