Penktadienį užfiksuota beveik normą siekianti kietųjų dalelių koncentracija – 43 mg į kub. m.
„Aišku, tam įtakos turi sausra – nenuplaunamos dulkės, atmosferoje kaupiasi iš automobilių deginamo kuro išsiskiriančios kietosios dalelės. Jei nėra lietaus, o gatvės neplaunamos, dar gelbsti teršalus išsklaidantis vėjas, todėl sekmadienį kietųjų dalelių jau buvo gerokai mažiau nei norma“, – aiškino A.Lindienė.
Pasak jos, šeštadienį užfiksuotas normos viršijimas dar nepasiekė šių metų taršos mieste rekordo. Dėl sauso oro ir nevalytų gatvių didžiausia kietųjų dalelių koncentracija ore Panevėžyje buvo nustatyta balandį (92 mg), tąkart norma buvo viršijama net keturias dienas iš eilės.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro vadovas Eugenijus Vilčinskas perspėjo, kad ore padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija kenksminga sergantiesiems lėtinėmis širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Anot jo, jei yra galimybė, tokie ligoniai turėtų vengti užterštų vietų, likti namuose.
E.Vilčinsko teigimu, esant sausiems orams pagrindinė priemonė sumažinti taršą – plauti gatves.
Laistyti nematė reikalo
Tačiau Panevėžio gatvės šiais metais dar nė karto nebuvo laistomos. Pasak Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus, kol kas tam nebuvo reikalo.
„Jei gausime informacijos apie viršytą kietųjų dalelių normą, pradėsime plauti. Pavasarį to nedarėme, nes būtume tik dar labiau užteršę miestą. Gatvių laistymas – brangus dalykas. Ir norisi lieti, ir taupyti reikia“, – aiškino A.Karalevičius. Pasak jo, vieno vandenvežio laistymas kainuoja apie 500 litų. Palieti viso miesto gatves bent po vieną kartą prireiktų dešimtis tūkstančių litų.
Vis dėlto A.Karalevičius patikino: jei dar šiandien Panevėžyje nelis, į gatves bus išsiųsti vandenvežiai.
„Dėl karščio ir sausros jau kyla problemų, kelia nerimą ir asfalto kokybė. Jei dar nelaistysime, pradės irti pernai šiurkštintos gatvės“, – pripažino skyriaus vedėjas. Sausra gerokai padaugino darbo ir ugniagesiams. Panevėžio rajone vyraujant ketvirtos klasės gaisringumui, vien praėjusią parą Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai sulaukė net dešimt iškvietimų vien dėl degančių pievų bei miškų plotų. Sekmadienį suliepsnojo ir 150 arų Žaliosios girios.
„Ugniagesiams darbo, ypač savaitgaliais, padaugėjo veikiausiai dėl tokio oro. Sausra sudaro idealias sąlygas gaisrams kilti, gerai, kad dar nesulaukėme didelių gaisrų. Šiais metais Panevėžio mieste ir rajone gaisruose žuvo trys žmonės, pernai per tą patį laikotarpį – vienuolika“, – teigė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Vilma Vaiginytė.
Skaičiuoja nuostolius
Sausros nuostolius jau pradeda skaičiuoti ir rajono ūkininkai. Upytės 65 hektarų augalininkystės ūkio savininkė Milda Mikelionienė spėja, kad jei dar kurį laiką nesulauks lietaus, dėl sausros ji gali netekti apie 50 proc. derliaus. „Jau antrą savaitę kaip augalai sustojo augti. Jie vegetuoja“, – teigė ūkininkė. Pasak jos, daug rūpesčių sukėlė neseniai pasodinti kopūstai: negavę pakankamai drėgmės dalis neprigijo.
Ūkininkės teigimu, džiūstančių daigų neįmanoma net patręšti.
„Per sausrą augalai tręšiami per lapus, bet dabar net lapija dar nėra susiformavusi“, – kalbėjo M.Mikelionienė.
Anot jos, augalus nuo visiško sunykimo išgelbėjo prieš gerą mėnesį praūžęs gausus lietus. Dar porą savaičių po liūties žemė išlaikė drėgmę, tačiau pastarąsias dvi augalus alina visiška sausra.
Pasėlių ūkininkė nėra apdraudusi. Ji abejoja, ar draudikai padėtų sušvelninti patirtus nuostolius.
„Drausti praktiškai neapsimoka. Jau naudingiau samdyti laistymo sistemas“, – mano M.Mikelionienė.
Prieš porą metų dėl sausros ūkininkė neteko daugiau nei 40 proc. derliaus. Nuo didelių nuostolių išgelbėjo tais metais pakilusios daržovių kainos.
Pienininkystės ūkį turintis Panevėžio rajono ūkininkas Gediminas Vynauskas pripažino į pasėlius žiūrintis taip pat su skaudama širdimi.
„Džiūsta visi augalai. Jau dabar, kur priesmėlis, pievos išdegusios. Gerą derlių šiais metais dar gerokai anksti prognozuoti“, – kalbėjo ūkininkas.
Nors dėl sausros nuostolių jau buvo patyręs prieš porą metų, tačiau savo pasėlių jis taip pat neapdraudęs.
„Draudimo įmokos didelės, o tikimybė atgauti patirtą žalą – maža“, – teigė G.Vynauskas.
Prognozės neguodžia
Dembavoje esančios hidrometeorologijos stoties stebėtojos meteorologės Virginijos Nakrošienės teigimu, pastarąjį kartą Panevėžyje silpnai palijo gegužės 19-ąją. „Dabartinė situacija žemdirbiams tikrai nepalanki. Mums nedaug liko, kad būtume paskelbti stichinės nelaimės zona. Tam reikia, kad nelytų mėnesį. Teliko dešimt dienų“, – suskaičiavo specialistė.
Anot jos, vidutinė mėnesio kritulių norma siekia 54 mm į vieną kv. dm, o gegužę kritulių tebuvo 14,8 mm į kv. dm.
„Pernai kritulių turėjome daugiau. Sausiausias buvo balandis, bet dar iš žiemos drėgmės žemėje buvo likę“, – teigė V.Nakrošienė.
Pasak moters, kasmet nors vienas vasaros mėnuo gąsdina sausra.
Meteorologai nieko paguodžiamo nežada ir šią savaitę. Šiandien lietaus tikimybė maža. Trumpai kai kur palyti gali trečiadienį ir ketvirtadienį. Daugiau vilties sulaukti lietaus šiauriniuose šalies rajonuose. Gausiau palyti turėtų nebent penktadienį.
