Tačiau jis pastebėjo gerą procesą: pastaruoju metu vis daugiau pieno gamintojų prašosi į kooperatyvus. Tokias tendencijas pastebi ir šalies bendroves bei stambius ūkininkus vienijantys kooperatyvas „Lietuviškas pienas“.
„Pagaliau žemdirbiai susivokė. Vienas stambusis ūkininkas, šiemet pasiprašęs į kooperatyvą, sakė, kad apie tai galvojo dvejus metus. Kai žmonės akivaizdžiai pamatė, kad kooperatyvai teikia naudą, pradėjo kitaip mąstyti. Viskam savas laikas“, - tvirtino A.Stančikas.
Apie 900 narių vienijančio kooperatyvo vadovas atkreipė dėmesį, kad pastarųjų mėnesių drastiškas pieno kainų mažinimas „Pieno gėlės“ nariams nebuvo toks skaudus. Kainų smukimas labiausiai kirto pavieniams pieno gamintojams.
Vienija jėgas su latviais
ŽŪM duomenimis, šalyje veikia apie 30 pieno gamintojų kooperatyvų, kurie superka maždaug 20 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Didžiausi jų – „Lietuviškas pienas“, keturių Žemaitijos rajonų pieno gamintojus vienijanti „Pieno gėlė“ ir Kupiškyje įsikūrusi „Pieno puta“.
Penkiolika pieno gamintojų kooperatyvų įkūrė asociaciją „Pieno karvutė“, kuri gali sukaupti didesnį pieno kiekį ir išsiderėti palankesnes kainas.
„Mums būtina vienytis, koordinuoti jėgas. Mes palaikome ryšius ir su latvių kooperatyvais. Anksčiau, kai latviams mūsų perdirbėjai mokėjo daugiau, jie nerodė entuziazmo. O dabar ir kaimynai atsidūrė toje pačioje valtyje“, - vienyti jėgas ragino A.Stančikas.
Kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas viliasi, kad susivieniję ir savo veiksmus koordinuojantys pieno gamintojai priartės ir prie seno sumanymo – gaminti pieno produktus ir patiems juos realizuoti.
Paramai – tik trupiniai
Apie kooperaciją jau keliolika metų karštai diskutuojantys žemdirbiai dažnai pirštu rodo į ŽŪM ir priekaištauja, kad be svarios paramos išjudinti kooperacijos vežimo praktiškai neįmanoma. O valstybė kooperacijai remti esą barsto tik trupinius.
„Teoriškai - arklys, o praktiškai jis neina“, - taip vaizdžiai susitikime su ŽŪM atstovais kooperacijos būklę šalies žemės ūkyje prieš kurį laiką apibūdino vienas Panevėžio rajono sodininkas. Tąkart ūkininko mestam taikliam apibūdinimui atremti valdininkai nerado argumentų. 2006-ieji buvo paskelbti Kooperacijos metais, o ŽŪM atstovai važinėjo po rajonus ir žemdirbiams aiškino, kaip naudinga bus jiems vienytis, siūlydami šalies kooperatyvams remti vieną milijoną litų.
ŽŪR specialistai, skaičiuodami, kiek pinigų iš valstybės biudžeto pernai ir užpernai pasiekė žemės ūkio kooperatyvus, pripažįsta, kad parama buvusi labai menka. 2006 metais 8 kooperatyvai gavo 39 tūkst. litų, o praėjusiais metais 13 kooperatyvų skirta 202 tūkst. litų.
„Buvo numatytas maksimalus paramos dydis – 40 tūkst. litų. Iš tikrųjų pinigai nedideli, tad kai kurie kooperatyvai greičiausiai net negaišo laiko popieriams tvarkyti. Be to, taisyklėse buvo didelė kliūtis – paramos galėjo siekti tik tie kooperatyvai, kurie neturėjo ilgalaikių finansinių įsipareigojimų“, - kodėl kooperatyvai neišnaudojo visos numatytos paramos, „Valstiečių laikraščiui“ aiškino ŽŪR Kooperacijos koordinavimo centro vedėjo pavaduotoja Diana Dubatauskienė.
Nevienodos pastangos
ŽŪM ir ŽŪR specialistai dabar tvirtina, kad noro kooperuotis nerodo patys žemdirbiai. „Nei ministerija, nei rūmai negali steigti kooperatyvų. Poreikis kooperuotis turi kilti iš apačios. Mes galime tik padėti, patarti. O žmonėms kooperacija primena kolūkius, dėl to jie gana atsargūs“, - pastebėjo ŽŪR atstovė D.Dubatauskienė.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis mano, kad žemdirbių priekaištai dėl menkos valstybės paramos ir pagalbos nėra pagrįsti. „Kooperacijos plėtrai dėmesio nestinga. Pastaraisiais metais tam skirta po milijoną litų, kurių kooperatyvai net neišnaudojo. Argi 40 tūkst. litų pradedančiam kooperatyvui - trupiniai?“ – retoriškai klausė K.Sivickis.
Tuo tarpu žemdirbių nuomonė kitokia. Matydami ŽŪM atstovų entuziazmą kuriant šalyje pasėlių draudimo sistemą, ūkininkai kraipė galvas. „Jei tiek pastangų būtų įdėtą į kooperacijos plėtrą, žemės ūkio kooperatyvai dabar klestėtų“, - ne kartą į valdininkų daržą akmenukus mėtė ūkininkai.
Prašo žaboti fiktyvią kooperaciją
Šiemet pagal Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonę kooperatyvams numatyta 10 kartų didesnė valstybės parama nei ankstesniais metais.
Per penkerius metus vienas kooperatyvas gali gauti iki 1 mln. 380 tūkst. litų. Parama skiriama atsižvelgiant į gamintojų kooperatyvo apyvartą.
Be to, smulkiųjų gamintojų kooperatyvus remia Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės, kurios finansuojamos iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto.
Svaresnė parama kooperacijai žemdirbius paskatino į viešumą kelti kooperatyvų išgryninimo ir pripažinimo reikšmę.
Šalyje yra ne vienas pieno perdirbimo įmonių įkurtas kooperatyvas, kuris veikia kaip didelis pieno supirkimo punktas. Tokius kooperatyvus ūkininkai vadina fiktyviais.
„Tai netikri kooperatyvai, kurie tik naudojasi ūkininkams priklausančia ES ir valstybės parama, bet nėra suinteresuoti, kad atsirastų tikroji žemdirbių kooperacija. Mes daug kovojome dėl mokestinių lengvatų, didesnės paramos, o tuo pasinaudoja fiktyvūs kooperatyvai, kurie gali pasiekti didelę apyvartą ir pasiimti žemdirbiams priklausančius pinigus“, - apmaudavo „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas A.Stančikas.
Įveikia ministerijos filtrus
ŽŪR Kooperacijos koordinavimo centro vedėjo pavaduotoja D.Dubatauskienė sakė, kad dabar rūmuose svarstoma, kaip galima būtų pažaboti fiktyvią kooperaciją. Galvojama apie kooperatyvų veiklos audito priemonių stiprinimą.
„Bėda ta, kad įrodyti, jog kooperatyvas - fiktyvus, sudėtinga. Tokie kooperatyvai įsteigti ūkininkų vardu, popieriuose nematyti, kad tai perdirbėjo kapitalas. Įmonės turi galimybių pasisamdyti teisininkus, kurie nepriekaištingai sutvarko dokumentus“, - aiškino D.Dubatauskienė.
Kooperacijos koordinavimo centro vedėjo pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad ir struktūrinę, ir valstybės paramą gali gauti tik tie žemės ūkio gamintojų kooperatyvai, kurie atitinka ŽŪM nustatytas kooperatyvų pripažinimo taisykles. Tačiau šiuos filtrus sėkmingai įveikti gali ir fiktyvūs kooperatyvai.
ŽŪR duomenimis, 2007 metais buvo pripažintas 21 kooperatyvas, o šiemet - 30 kooperatinių bendrovių.
Manipuliuoja kainomis
Kaip vieną iš svarbiausių kooperacijos trukdžių ir Žemės ūkio rūmų atstovai, ir kooperatyvų vadovai mini perdirbėjų pastangas gniaužti kooperacijos plėtrą. Padėti apsiginti nuo perdirbėjų spaudimo pieno gamintojų kooperatyvų nariai ne kartą prašė ir „Valstiečių laikraščio“.
Jau įprastu scenarijumi tapo perdirbimo įmonių manipuliacijos kainomis tose vietose, kur pradeda kurtis pieno gamintojų kooperatyvai.
„Kai tik įkuriamas kooperatyvas, perdirbėjai bent keliais centais pakelia pieno supirkimo kainas dar neįstojusiems į kooperatyvą ir taip kiršina bei skaido žemdirbius“, - pastebėjo D.Dubatauskienė.
Ne vieną pieno gamintoją perdirbimo įmonės dar prieš keletą ar keliolika metų sugebėjo „prisirišti“ suteikdamos paskolas. Tokie ūkininkai net negali pagalvoti apie kooperaciją ir didesnes kainas, kol neatsiskaitys su perdirbėjais.
