Kita vertus, prioritetai šiuo metu skiriami ne stambiems ūkiams. „Kai ministerija nusprendė sumažinti maksimalią ES paramos sumą, stambūs ūkiai per daug netriukšmavo. Mes savo nuomonę turime, tačiau nusprendėme jos niekam nepiršti. Tegul pats gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Iki 2013-ųjų prireiks apie 3,5 mlrd. Lt. Ar bankai išdrįs smulkiesiems tiek daug skolinti ir ar smulkieji patys išdrįs tiek daug skolintis?“ - savęs klausia J.Kraujelis.
Unijos nutiesė kelią bankams
Neatsitiktinai LŽŪBA prezidentas dėkoja kredito unijoms (KU), kad jos komerciniams bankams užaugino klientus. O gal atvirkščiai – komercinius bankus prijaukino prie žemės ūkio.
Beje, kredito unijos Lietuvoje nelengvai skynėsi kelią. Viena iš jų steigėjų - iš Kanados atvykusi Regina Piečaitienė - ne kartą buvo užsiminusi, kad komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) netiki kredito unijų ateitimi. Reikėtų pridurti, kad Lietuvoje KU kelią pradėjo tikrai nepalankiu laiku, nes žmonės dar nebuvo užmiršę vadinamųjų finansinių piramidžių griūties, per 80 mln. Lt nusinešusio EBSW holdingo kompanijos skandalingo bankroto. Be to, žlugo du bankai lyderiai: LAIB ir „Litimpeks“. Taigi žmonių pasitikėjimas komercinėmis struktūromis buvo pakirstas. Gal todėl ir LB atstovai netikėjo, kad Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse sėkmingai veikiančios KU prigis ir Lietuvoje. Tačiau nebankrutavo nė viena KU.
Pirmąsias kredito unijas Lietuvoje įkūrė ūkininkai bei su žemės ūkiu susiję asmenys. Tačiau tuo metu šios idėjos nepalaikė Žemės ūkio rūmai. Tuometiniai vadovai sakė, kad reikia kurti ne kredito unijas, o žemės ūkio kredito kooperatyvus. Tačiau kredito kooperatyvo įkurti taip ir nepavyko, o kredito unijų įsteigta per 60.
Paskolas suteikia greičiau
Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad KU paskolos pernai sudarė net 36 proc. bendrų žemės ūkio subjektams suteiktų paskolų šalyje. Net 59 KU suteikė 3933 paskolas 160 mln. Lt sumai, t. y. net 55 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinė paskola žemės ūkio subjektams pakilo iki 40 tūkst. Lt, o didžiausia išduota paskola siekė 1,3 mln. Lt.
„KU paskolas suteikia greičiau nei komerciniai bankai. Kai kurias KU įsteigė patys žemdirbiai, todėl šios unijos savo nariams paskolas išduoda dar greičiau ir taiko įvairias lengvatas“, - tikina F.Dirginčius.
Pagrindinė ir populiariausia KU paskolų saugumo užtikrinimo priemonė yra kito KU nario laidavimas. Tiesa, pasiskolinti kredito unijoje gali tik jos narys.
Atsižvelgs į specifines žemės ūkio savybes
Vienas iš lyderių šalyje finansuojant žemdirbius yra „DnB NORD“ bankas. Šio banko Verslo projektų skyriaus ekspertas Tautvydas Vereckis VL sakė: „2007 metų pabaigoje „DnB NORD“ bankas ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms buvo suteikęs beveik apie 470 mln. Lt paskolų“.
Iš viso „DnB NORD“ banko paskolos šalies žemės ūkiui sudaro apie penktadalį visų paskolų suteiktų smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Žemės ūkio subjektams mes nekeliame kokių nors specifinių reikalavimų minimaliems ar maksimaliems ūkio, apyvartos ar kredito dydžiams. Jeigu ūkininkas ar bendrovė neturi reikiamo užstato, bankas siūlo pasinaudoti UAB Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo garantija, kurią bankas vertina kaip turto įkeitimą ir gali teikti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, - sakė T.Vereckis.
Tokio pobūdžio paskolos „DnB NORD“ banke 2007-aisiais sudarė net 36 proc. visų paskolų. Ekspertas neslepia, kad dėl specifinių žemės ūkio veiklos savybių, ūkininkams finansavimo dažnai prireikia skubiai, o turto įkeitimo procesas užtrunka. Todėl bendradarbiavimą ketinama tobulinti.
„Artimiausiu metu ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms pasiūlysime naujas galimybes. Išspręsime užstato problemą, todėl paskolą bus galima gauti daug greičiau“, - žada T.Vereckis.
Nedidelio banko didelės galimybės
Palankias sąlygas skolintis žemdirbiams pasiūlė didelių pretenzijų Lietuvoje neturintis „Parex“ bankas. Tačiau banko pasiekti rezultatai stebina. Štai 2006-aisiais žemdirbiams buvo paskolinta tik 2,2 mln. Lt, o po metų – jau 37,1 mln. Lt. Tai – didžiausias augimas šalies rinkoje. Minimali suteiktos paskolos suma buvo 10 tūkst. Lt, o didžiausia viršijo 3 mln. Lt. Vidutinė 2007 m. suteiktos paskolos suma buvo apie 240 tūkst. Lt.
„Parex“ banko Verslo klientų departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Domeika „Valstiečių laikraščiui“ priminė, kad 2007 m. kovo mėnesį bankas rinkai pristatė žemdirbiams skirtą „Agroprogramą“. Anot bankininkų, šią programą sudaro 4 paskolų produktai.
„Suprantame, kad žemės ūkio sėkmė labai priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl mes turime įvertinti galimą paskolos grąžinimo grafiko keitimą, paskolos mokėjimo atidėjimą ir kt. Kredito riziką stengiamės sumažinti bendradarbiaudami su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, - sako R.Domeika.
Anot R.Domeikos, bankininkai dažnai susiduria su dar viena išskirtine žemės ūkio sektoriaus ypatybe - dažnai tenka vertinti ne ankstesnę, bet būsimą banko klientų veiklą ir jos rezultatus. „Pavyzdžiui, prieš metus ūkininkas dirbo 100 ha, o šiemet ūkį išplėtė iki 300 ha. Taigi finansavimo poreikis, būsimos pajamos bei galimybės laiku grąžinti paskolą labai pasikeis, ir mes į tokio pobūdžio pasikeitimus atsižvelgiame“, - sako R.Domeika.
Be kita ko, kiekvienas ūkis vertinamas individualiai, todėl ir banko pasiūlymai būna skirtingi. Jie priklauso nuo daugybės veiksnių.
Tiesioginės išmokos avansu
Vienas iš bankininkystės lyderių šalyje „Hansabankas“ iš esmės pakeitė požiūrį į žemės ūkį. Pagal išduotų paskolų augimą šis bankas yra absoliutus lyderis. 2006-ųjų pabaigoje „Hansabankas“ žemės ūkio sektoriui buvo suteikęs 70 mln. Lt paskolų, o 2007-ųjų pabaigoje iškopė į antrąją vietą – jau 251,6 mln. Lt. Pasak „Hansabanko“ Verslo plėtros departamento direktoriaus Ramūno Klyvio, ne mažesnis augimas planuojamas ir šįmet. Ar pavyks tai pasiekti aštrėjant konkurencijai?
„Naujausias ir jau populiarus mūsų produktas yra vadinamoji tiesioginių išmokų paskola, kai be įkeitimo žemės ūkio subjektams skiriame 70 proc. paskolos sumą nuo gaunamų tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius“, - sako R.Klyvis.
Šiuo metu bankas kelia reikalavimus, kad ūkininkas ar bendrovė turėtų ne mažiau kaip 30 ha nuosavos žemės ir gautų ne mažiau kaip 70 tūkst. Lt tiesioginių išmokų kiekvienais metais, tačiau ateityje šias ribas ketinama mažinti. Taigi bus stengiamasi pritraukti ir smulkesnius ūkius. Be kita ko, „Hansabankas“ teikia investicines paskolas žemės ūkiui bei miškininkystei.
