Tačiau dabar nei vieni, nei kiti apie tokį susitikimą jau negalvoja ir suka į skirtingas puses. Ūkininkai kreipėsi pagalbos į Briuselį, o trąšų gamintojai sako niekam neteiksiantys išimčių ir prekiausiantys atsižvelgdami tik į padėtį Europos Sąjungos rinkoje.

Niekas nenori imtis iniciatyvos

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas „Valstiečių laikraščiui“ (VL) sakė, kad turėtų įvykti dar vienas ūkininkų organizacijų atstovų ir trąšų gamintojų susitikimas. Tačiau niekas nenori imtis iniciatyvos.

„Mes vieną susitikimą jau surengėme, o dabar tikimės iniciatyvos iš gamintojų, juk ir jiems turėtų rūpėti trąšų rinkos ateitis“, - sako A.Macijauskas. Tačiau mūsų kalbinti trąšų gamintojai tokių planų neturi.

UAB „Agrochema“ komercijos direktorius Arminas Kildišis VL priminė ŽŪR pažadus pateikti ūkininkų sąrašą, kurie galėtų sumokėti už trąšas iš anksto, ir tada trąšų gamintojai gal ir būtų svarstę apie lengvatas. „Tačiau tokio sąrašo mes nesulaukėme“, - sako A.Kildišis.

VL žiniomis, šią savaitę Žemės ūkio rūmai įsipareigojo kreiptis į svarbiausios ES ūkininkus vienijančios organizacijos COPA ir COGECA prezidiumą su prašymu, kad artimiausiame šios įtakingos organizacijos posėdyje būtų parengtas konkretus veiksmų planas siekiant sustabdyti mineralinių trąšų kainų augimą. Kokios priemonės? Ūkininkai sieks, kad ES panaikintų trąšų įvežimo iš trečiųjų šalių (Rusijos, Ukrainos ir kt.) 6,5 proc. importo muitą ir gal net 47 EUR/t antidempingo mokestį.

Be kita ko, ŽŪR jau anksčiau nusiuntė tokį prašymą ES žemės ūkio komisarei M.F.Boel.

Brangsta dujos – brangsta ir trąšos

Grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė: „Mūsų logika paprasta ir aiški – jeigu ES nusprendė neriboti grūdų importo iš trečiųjų šalių, tai reikėtų atsisakyti ir muitų trąšoms importuoti. Be to, mes turime įtarimų, kad trąšų gamintojai kainas padidino naudodamiesi monopoline padėtimi“. Nors gamintojai nepateikia trąšų gamybos savikainos, tačiau UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša teigė: “Gaminant trąšas, išlaidos dujoms sudaro net 70 proc. Tai – pagrindinė trąšų branginimo priežastis“.

Ir dar pridūrė, kad per pastaruosius dvejus metus trąšų gamintojams gamtinės dujos pabrango net 230 proc.

„Mes veikiame ES rinkoje, todėl, jeigu joje pasikeičia sąlygos, tai jos keičiasi ir Lietuvoje. Tarkim, rinkoje pakilo grūdų kainos, ūkininkai džiaugiasi ir negalvoja apie tai, kaip į šiuos pasikeitimus reaguos vartotojai. O kodėl mums keliami tokie reikalavimai?“ - klausia L.Mediekša.

Įsiveža iš Lenkijos ir Rusijos

Grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas atvirai pareiškė, kad trąšų augintojai nori pasinaudoti rinkoje susidariusia padėtimi ir uždirbti viršpelnius.

Kokią grūdų savikainos dalį sudaro išlaidos trąšoms? Pasak A.Macijausko, jeigu nori užauginti 5-6 t/ha grūdų, tai trąšoms reikia pakloti apie 1200-1500 Lt/ha. Taigi apie 30 proc. grūdų savikainos sudaro išlaidos trąšoms.

„Štai kodėl kai kurie grūdų augintojai labai rimtai svarsto, ar apsimokės pirkti trąšas. Kiti vis daugiau trąšų įsiveža iš kaimyninės Lenkijos“, - sakė A.Macijauskas. Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmas Aleksandravičius pridūrė, kad lietuviai sugeba ir iš Rusijos įsivežti trąšų, net esant dabartinėms sudėtingoms sąlygoms. Taigi galima prognozuoti, kad, atsisakius importo muitų, trąšų kainos gerokai sumažėtų.

Tačiau UAB „Agrochema“ gen. direktorius Liudas Mediekša sako, kad ir be lietuvių ūkininkų pastangų pasikeitimai trąšų rinkoje vyksta. Kokie? „Per artimiausius mėnesius sužinosime. Mano žiniomis, rusai patys nelabai suinteresuoti trąšas išvežti, todėl ruošiamasi eksportą apriboti“, - sako L.Mediekša.

Pasitikėjimo kreditas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas VL sakė, kad Vyriausybė be reikalo dejuoja, jog, panaikinus importo muitus, Lietuvos trąšų gamintojai patirtų daug nuostolių.

„Mes bandėme surengti diskusiją šia tema, tačiau paaiškėjo, kad nėra jokių skaičiavimų. O gal paaiškėtų, kad, pirkdami pabrangusias trąšas, dar daugiau praranda ūkininkai ir vartotojai, didėja infliacija ir galiausiai daugiau nuostolių patiria visa valstybė“, - sako D.Arlauskas.

Tačiau dėl tos pačios priežasties niekas negali garantuoti, kad, panaikinus importo muitus, trąšos atpigs. AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis tikino, kad rusų kompanijomis neverta pasitikėti.

„Rusai irgi moka skaičiuoti. Gal du ar tris mėnesius trąšų kainos būtų 20-30 Lt/t mažesnės nei gaminamų Lietuvoje, gal jie, naudodami pigesnes žaliavas, net metus mus žlugdytų, bet vėliau tikrai atsigriebtų su kaupu“, - tikina J.Sirvydis.

Prognozė – trąšų kainos didės

UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša nesuteikia vilčių: „Trąšų kainos kasmet auga ir augs ateityje. Neseniai teko dalyvauti trąšų gamintojų konferencijoje Rusijoje. Rinkos specialistai pateikė ilgalaikę prognozę. Numatyta, kad trąšų kainos ir toliau kils. Tarp sezonų jos gali sumažėti, tačiau vidutinė kaina kasmet didės“, - tikina L.Mediekša.

Dujų kainos susietos su naftos kainomis, o nafta nuolat brangsta, taigi tik dėl šios priežasties trąšų kainos pasmerktos didėti. Kita vertus, trąšų kainų dydį lemia paklausa rinkoje.

„Jeigu nebus paklausos, tai trąšų kaina nekils. Šiuo metu, kai auga grūdų kainos, trąšų paklausa didėja“, - sako L.Mediekša.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas ūkininkus bando raminti: „Ekspertai prognozuoja grūdų trūkumą pasaulinėje rinkoje, taigi grūdų kainos šįmet gal šoktelės kelis kartus ir neliks reikalo kalbėti apie dabar iškilusią problemą“.