D.Lidienė pasakojo, kad pernai, spalio pirmosiomis dienomis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ji pateikė paraišką pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos. „Neužkliuvau nei aš, nei mano ūkio perėmėjas, – dėstė D.Lidienė. – Ir štai dabar, kai pasėlių deklaracija ėmė artėti prie pabaigos, sužinojome, kad mano paraiška atidėta į šoną dėl ūkio perėmėjui nepakankamo žemdirbiško išsilavinimo“.
Moteris ėmė aiškintis, kokius dokumentus papildomai turėtų NMA pateikti, tačiau jie atsakė, kad dabar nieko konkretaus negali pasakyti, nes iki šiol neturi nurodymų „iš viršaus“.
„Tuoj baigsis pasėlių deklaracija, o aš nežinau, kas turėtų maniškę žemę deklaruoti: aš ar ūkio perėmėjas? – guodėsi nežinioje atsidūrusi moteris. – Mano ūkio perėmėjo vardu jau yra registruota namų valda, jis jau yra perėmęs kitą ūkį. Bet blogiausia, kad ir šiandien man niekas nepasako, kokio reikalauto punkto aš neįvykdžiau“.
Pozicija – dar ne įstatymas
Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, kad tokioje situacijoje kaip D.Lidienė atsidūrusiųjų yra iš tiesų daug. Pernai rudenį, kai NMA buvo teikiamos paraiškos dėl pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, ūkio perėmėjui užteko ir žemės ūkio pagrindų pradžiamokslio. Tie, kurie neturėjo kitokio žemdirbiško išsilavinimo, lankė kursus, įgijo jų baigimo pažymėjimus. Kursai buvo mokami, žmonės gaišo laiką, jiems kainavo kelionės.
Staiga Žemės ūkio ministerijoje ėmė ir sugalvojo, kad toks perėmėjo išsilavinimas yra per menkas. NMA atstovai aiškina, kad jiems dėl ūkio perėmėjams keliamos aukštesnės reikalavimų kartelės tenka paklusti ministrės pozicijai. Tačiau nuo kada pozicija vertinama kaip įstatymas?
Bet tai – ne vienintelė bėda. Nemažai ūkio perėmėjų ketino dalyvauti jaunųjų ūkininkų rėmimo programose. Jie rengė verslo planus, kuriuos reikia pateikti iki balandžio 15 dienos. Už tokius planus žmonės mokėjo iki 7 tūkstančių litų. Kur dabar tuos verslo planus dėti, jei žmonės lieka be ūkių? Aš net negaliu suprasti, kaip tie aukštybėse sėdintieji taip sugeba viską sujaukti. Akivaizdu, kad žemdirbiai papuolė į ministerijos spąstus. Juolab kad Žemės ūkio konsultavimo tarnybos dar ir šiandien tebetvarko paraiškas pagal rudenį buvusius reikalavimus, nes kitokių nurodymų jos nėra gavusios.
Ieško atsakymo
Kelmės žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovė Sonata Chmieliauskienė vedėjo Juozo žodžius patvirtina: taip, jie iki šiol jokių nurodymų negavę. „Prieš kurį laiką mūsų darbuotoja Bronė Vaičiulienė skambino į NMA skyrių, kuris tuos klausimus administruoja, ir jai buvo pasakyta, kad jokių pakeitimų nėra. Oficialiai jų nėra iki šiol. Vakar, kai ūkininkai pradėjo masiškai bruzdėti, vėl skambinome į NMA. Atsakė, kad dar yra svarstoma“, – sakė S.Chmieliauskienė.
Kartu ji patvirtino ir ūkių perėmėjų nuogąstavimus dėl jų verslo planų dalyvauti programose: „Jauniesiems ūkininkams yra leidžiama teikti verslo planus ir neturint žemės. Jiems tik reikia pateikti dokumentą, kad per atitinkamą laikotarpį žemės įsigis. Tas dokumentas gali būti ir tėvų, kitų artimųjų paraiška apie pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. O jei dabar tos paraiškos bus atidėtos ar atmestos, neįsivaizduojame, koks likimas ištiks jau parengtus verslo planus.
Melo daugiau nei tiesos
VL pabandė į šias žemdirbių aimanas atsakymą išgirsti iš pirmųjų lūpų. Tačiau šiauliškė NMA, vos išgirdusi klausimą, iškart pasiūlė kreiptis į NMA Vilniuje. Girdi, čia esą ne jų sumanyta, todėl jie ir nesiaiškins. NMA irgi labai ilgai teko ieškoti atsakymo į, atrodo, tokį paprastą klausimą – kuo remiantis nebetinka žemdirbių žinių pradžiamokslis?
Pagaliau Ryšių su visuomene vyr. specialistas Jonas Balkevičius atsakė, kad „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklėse šiuo metu yra numatyta, kad perėmėjas laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną turi žemės ūkio srities profesinį išsilavinimą ir (arba) kompetenciją, t. y. paraiškos teikimo dieną turi būti įregistravęs ūkį Ūkininkų registre. Šį tinkamumo kriterijų įrodantys dokumentai gali būti pateikiami iki sprendimo dėl paramos priėmimo“.
Tai išgirdusi, D.Lidienė sako, kad ponas Jonas, švelniai tariant, kalba netiesą: „Rudenį, kai aš teikiau paraišką, reikalavimo apie ūkio įregistravimą Registre nebuvo. Bet mano perėmėjo ūkis ir taip buvo įregistruotas. Vadinasi, aš toje vietoje užkliūti negalėjau. O kas dėl išsilavinimo, ar jūs supratote, ką jis parašė? Tai galioja pradžiamokslis ar negalioja?“ Tiesą sakant, nesupratome ir mes. Todėl J. Balkevičiaus to paties paklausėme dar kartą. Deja, jis į įkyrųjį klausimą nebeatsakė. Tada pagalbos paprašėme Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Vidmanto Kanopos. Šis pažadėjo tuo klausimu rimčiau pasidomėti ir paprašė laiko iki kitos savaitės.
Tiesa, visiškoje neviltyje mūsų skaitytojų nepaliko ir ponas Jonas. Antroji jo atsakymo dalis – džiaugsmingoji: „Ūkininkų, kurie atitiko jiems keliamus tinkamumo kriterijus bei pateikė visus reikiamus dokumentus, pateiktos paraiškos pripažįstamos tinkamomis ir artimiausiu metu bus patvirtintos mokėjimams. Tuo tarpu paraiškų, kuriuose buvo nustatyta neatitikimų arba buvo pateikti ne visi reikalingi dokumentai, vertinimas trunka ilgiau, nes tuomet pareiškėjams yra siunčiami paklausimai ir jiems tenka tikslinti paraiškose nurodytus duomenis, pateikti dar nepateiktus dokumentus ir panašiai“.
„Ir vėl rašo netiesą, – atsiduso D.Lidienė. – Niekas nieko man nepranešė, niekas nieko manęs neprašė. Tik, ėmusi domėtis, sužinojau, kad mano paraiška atidėta į šoną“.
